Kelionė po žvaigždynus

Spektaklio „Signalai“ plakatas, nuotr. Meno ir mokslo laboratorijos

Rugpjūčio 8 d. naktį Meno ir mokslo laboratorija žiūrovams pristatė atmosferinio dangaus stebėjimą – radijo teatro spektaklį „Signalai“. Mediniais laiptais užlipus į renginio vietą, akims dar pilnai nepripratus prie tamsos, pasitiesi pledą šalia kitų susirinkusiųjų ir atsigulęs ant nugaros lauki, kol prasidės ekskursija. Po žvaigždynus ir galaktikas. 


 

Kai pasiduodama destrukcijai

Ieva Šukytė 2018-08-09
„Karštos vasaros naktys“

Karštomis vasaros dienomis paskutinis dalykas apie kurį galvojama yra kino teatras. Tačiau taip nutiko, kad į jį atkeliavo kaip tik joms dedikuotas filmas „Karštos vasaros naktys“. Režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Elijaho Bynumo debiutinis filmas tyrinėja mažo miesto gyventojų atostogų gyvenimą ir į jį užklydusio jaunuolio likimą.


 

Performuoti peizažus ir ne tik

„Perfor(m)uoti peizažai“, nuotr. L. Skeisgielos

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje veikia paroda „Perfor(m)uoti peizažai“, kurioje menininkai iš Lietuvos, Slovėnijos ir Vokietijos pristato žmogaus santykį su gamta pasitelkdami konkretų – Kuršių Nerijos – kraštovaizdį. Šis projektas įgyvendinamas performatyviai ir interaktyviai įtraukiant peizažą kaip parodos objektą ir subjektą tuo pačiu metu: laužant jo ribas, atveriant netikėtus skerspjūvius, atliekant su juo performansą, tyrimą, stebėjimą, bandymą, o svarbiausia – keičiant nusistovėjusį požiūrį į gamtą.


 

Audriaus Gražio darbuose – nepakeliama būties lengvybė

Audrius Gražys, „Šiaurės jūra“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės

Palangos viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininko Audriaus Gražio tapybos darbų paroda „Vaizdai“. Apžvelgiant parodą, kūriniai nejučia leidžiasi apibūdinami kaip nepakeliamai lengvi: drobėse užfiksuota būtis, atrodo, jose tik ir esti dėl savo lengvumo, slepiančio nepakeliamą prasmės, laiko, gyvenimo svorį.


 

Profesionalūs debiutantai

Gabrielė Vingraitė, „Pasivaikščiojimas heterotipija“, nuotr. autorės

Pirmą kartą fotografijos konkurso „Debiutas“ paroda buvo surengta 1976 metais ir nuo to laiko savo karjerą būtent šiuo žingsniu pradėjo ne vienas dabar jau Lietuvoje žinomas foto menininkas. Parodos katologo teksto autorė Aistė Kisarauskaitė „Debiutą“ pavadino raketiniu poligonu, kuriame sėkmingai pakilti gali visuomenei iki tol mažiau žinomi autoriai. Šiemet konkursui buvo pateikti 3768 darbai, kuriuos 53 skirtingose šalyse sukūrė 342 autoriai, 11 iš kurių buvo pakviesti į finalinę parodą.  


 

Gėlių kapinės. Monte Vettore

Monte Vettore, nuotr. P. Šliaupos

Paulius Šliaupa dalijasi įspūdžiais ir vaizdais iš rūke ir sniege skendinčio Monte Vettore.


 

Vidujybės skerdynių formulė šokio seanse kine

„Klimaksas“, 2018

Argentiniečių režisierius Gasparas Noé šiemet vėl šliūkšteli šalto vandens stiklinę veidan ir kviečia kvestionuoti dar vieno savo cinéma du corps ėminio (a)moralumą. „Klimaksas“ (Climax, 2018), naujausias režisieriaus nyris į uždraustąją kūno kulto zoną – per dvi savaites sumodeliuotas raudona monochromija blyksintis meistriškas dirbinys su būriu neprofesionalių aktorių, sukviestų iš buržujiškų paryžietiškų madingų vakaronių ir „YouTube“ mokomųjų šokio klipų.


 

Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas

Adelė Liepa Kaunaitė, „Obuolių matuotojas", 2018, nuotr. V. Nomado

Galerijoje „Aidas“ vyksta asmeninė tapytojos Adelės Liepos Kaunaitės paroda „Prabangus kinas iš mėnulio“. Jos tapyba, tiesa, ir pati autorė, man visuomet atrodė lietuviško siurrealizmo grynuolis. Ši paroda suteikė puikią progą pabandyti pasiaiškinti, ką tiksliau turiu omenyje tai teigdama ir savo samprotavimais pasidalinti su skaitytojais.


 

Ar tikrai verta bijoti?

„Baimė“, nuotr. iš Kauno kamerinio teatro archyvo

Kauno kameriniame teatre įvyko karštų aktualijų spektaklio premjera pagal Falko Richterio kūrinį „Baimė“. Spektaklis pasakoja apie baimes ir destrukcijas, kurios nukreiptos į kitą ir į patį save. Kokias baimes narplioja jaunieji kūrėjai? Bandyta aprėpti daug aktualių temų – netradicinė orientacija, emigracija, kitataučiai Lietuvoje, Dievas, baimė būti savimi ir priimti kitokį.


 

Toks semipankiškas tapybos reikalas

Paroda „Reikalas toks“, Alexei Gordino kūrinys, nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės

Buvusiame policijos komisariato pastate (Kosciuškos g. 8) buvo pristatyta keturių jaunų Lietuvos ir Estijos tapytojų paroda „Reikalas toks“. Parodos dalyvių Kazimiero Brazdžiūno, Ramintos Blaževičiūtės, Alexei Gordino ir Polyrabbit. Duplicate (Ina Šilina ir Darius Jaruševičius) kūrybą sieja ironiško figūratyvo raiška.


 

Naujosios technologijos muziejininkystėje. Valstybės pažinimo centro atvejis

Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. iš Valstybės pažinimo centro archyvo

Šiuolaikinė muziejininkystė vis dažniau įsitraukia į visuomenės tendencijas, darosi moderni ir atliepianti aktualijas. Tam, kad lankytojas būtų sudomintas ir suintriguotas, muziejams reikalinga nuolatinė kaita, atvirumas ir įvarios pagalbinės priemonės. Viena jų – naujosios technologijos. Lietuvoje jos itin plačiai pritaikytos Valstybės pažinimo centre.


 

„Spengla“ – raktas į lietuvių liaudies klodus

„Spengla“, nuotr. T. Tereko

Šiais metais minint 100-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines turime galimybę lankytis gausybėje renginių, skirtų pristatyti ir puoselėti lietuviškosios kultūros klodus. Ne išimtis ir birželio 21-ąją dieną įvykusi erdvinės muzikos veiksmo „Spengla“ premjera, sukvietusi klausytojus į Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų“ fabriko erdves.


 

Vienos filharmonijos debiutas Vilniuje

Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.

22-asis Vilniaus festivalis birželio 19-ąją pasibaigė su trenksmu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje susirinkusi tikrų tikriausia minia susižavėjusi stebėjo vieno iš geriausių pasaulyje orkestrų, Vienos filharmonijos, debiutą Lietuvoje.


 

Bonum urbis

Matas Janušonis, „Plokščias varpas“, nuotr. Vyto Nomado

Garsai, linijos, spalvos... Gamta nekenčia tuštumos. Miestas irgi. Šiuolaikinio meno galerijoje TSEKH atidaryta jaunųjų kūrėjų kartos paroda „< 35“, pristatanti devynių autorių, kuriančių įvairiose medijose, darbus, sprogdina baltas sienas, žiūrovų ausų būgnelius ir įsuka lyg karuselė, priverčianti greitai pamatyti, kokia įvairovė kiekvieną mūsų išties supa.


 

Pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu

Paroda „<35“, nuotr. Vyto Nomado

Suprasti, kas esi, padeda aplinkos stebėjimas. Kad ir kokioje terpėje suktumeisi, didumą jos sudaro bendraamžiai – klasės draugai, aukštųjų mokyklų bendruomenė, bendradarbiai. Nagrinėdamas juos, iš tiesų filtruoji save. Suvokti konkretesnę savo kartos aplinką – jaunųjų Lietuvos menininkų lauką – sumanė skulptorė Greta Skamaročiūtė ir meno istorikė Karolina Rimkutė. Surinkti įvairūs statistiniai duomenys turėtų vaizduoti šios kartos portretą. Kur link krypsta Lietuvos menas, kokie yra jos menininkai ir kaip jie save formuoja.


 

80 km/h greičiu perpildytomis Pekino gatvėmis

Ainė Jacytė 2018-06-13
Donato Stankevičiaus nuotr.

Nuo 1999-ųjų Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija bei Kinijos žurnalistų asociacija tęsia kultūrinių mainų programą, skirtą fotomenininkams iš viso pasaulio. Šiemet joje Lietuvai atstovavo fotomenininkas Donatas Stankevičius. „Tai unikali galimybė pažinti Pekiną pačiu geriausiu būdu“, – sako jis.


 

Susidūrimas su tamsa

Vanna Bowles, „Parabolės, nuotr. Vyto Nomado

Šurmulingos Savičiaus gatvės pabaigoje į dangų grakščiai kyla Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios bokštas. Pro sunkias medines duris, pro šalčiu, drėgme ir tamsa alsuojantį pirmąjį aukštą, niūriais betoniniais laiptais lipame viršun, į tamsos širdį. „Tamsos Širdis“ – tai menininko ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojo Iano Damarellio kuruota šiuolaikinių piešinių paroda, pristatanti šešių skirtingų menininkų darbus.


 

Lietuvių ir švedų „Idomenėjas“

„Idomenėjas“, nuotr. M. Aleksos

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) paskutinę pavasario dieną rampos šviesas išvydo paskutinis buvusio teatro vadovo Gintauto Kėvišo projektas – Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Idomenėjas“. Drauge su Geteborgo opera (Švedija) parengtą premjerą (dirigentas Johannesas Wildneris, režisierius Grahamas Vickas) Vilniuje lydėjo audringi publikos plojimai ir šūksniai bravo.


 

Šimtmečio dovana iš Estijos

Opera „Tanhoizeris“, nuotr. iš Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro archyvo

Nutilus vasario 16-osios aidams ir, atrodo, viskam pasibaigus, kuomet Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaras eina į pabaigą, Estijos nacionalinis operos ir baleto teatras į Lietuvą atvežė net 3 spektaklius. Pagal susitarimą teatrai atveža vieną operą, vieną baletą bei vieną nacionalinį savo šalies kūrinį.