Kinas

 

Belaukiant eksperimentinio kino festivalio „Suspaustas laikas“ – nemokamas seansas MO muziejuje

2019-06-25
Renginio plakatas

Liepos 3 d. MO muziejuje vyks įvadinis eksperimentinio kino festivalio „Suspaustas laikas“ renginys, kuriame savo naujausią darbą „Memento Stella“ pristatys kūrėjas iš Japonijos – Takashi Makino (Japonija). Po peržiūros vyks diskusija su pačiu autoriumi, festivalio organizatoriai pristatys šių metų programą.


 

Lapas popieriaus – stabiliausia vieta apsistoti

Aušra Giedraitytė. K. Savickytės nuotr.

Pokalbis su aktore, šokėja, rašytoja ir dramaturge Aušra Giedraityte


 

Vizualioji psichinių sutrikimų taksonomija

„Jaunosios savižudės“

Kaip pluoštas nesėkmingų atospyrių ir apverktinų nuopuolių kino istorijoje, šiandien psichinių sutrikimų narpliojimo perteklius kine gausus. Kita vertus, apie pastaruosius nekalbama kaip apie tam tikrą taksonomiją, šiuo atveju konkretų žanrą, kuriam galiotų konvencionalūs ir atpažįstami bruožai. Gvildenant šį dar stipriai nesuprantamą, nesuvokiamą, atbaidantį objektą, paliekama iš esmės nežabota galimybė režisieriams, prodiuseriams, scenarijaus autoriams ir patiems aktoriams laužti filmą bet kuria norima linkme, su savimi dažnai besigviešiančią klaidingai asocijuojamą psichinių sutrikimų interpretaciją.


 

Kai sustoji – pabunda vaizduotė

„Rūgštus miškas“

Prestižiniame Lokarno kino festivalyje debiutavęs bei „Swatch Art Peace Hotel“ prizu apdovanotas Rugilės Barzdžiukaitės filmas „Rūgštus miškas“ pagaliau atskrido ir į Lietuvos kino teatrus. Režisierės filmui atiteko garbė pasekti Mindaugo Survilos dokumentinio filmo „Sengirė“ išmintomis pėdomis ir iškilmingai uždaryti didžiausią kino renginį Lietuvoje – jau 24-ąjį kartą organizuojamą tarptautinį festivalį „Kino pavasaris“.


 

Jaunojo teatro distopijos ir priemonė nuo susvetimėjimo

Scena iš spektaklio „Romulas Didysis“. J. Gellner nuotr.

Neretai susidaro įspūdis, kad jaunieji vaidybos bei režisūros studentai Lietuvoje veikia lyg uždaros bendruomenės, kažin ar suinteresuotos ir kitų, o ne vien savo ir savo draugų kūryba. Nuolat repetuodami tamsiose auditorijose, susitelkę į pagrindinį tikslą – egzaminą, jie retai pasirodo scenose, todėl susipažinti su naujais vardais, o juo labiau – jų darbais, beveik nėra galimybių. Žinoma, visai kitas atvejis, jei jaunąjį kūrėją per egzaminą pastebi kuris nors teatras ir studentas gauna vaidmenį ar galimybę statyti spektaklį rimtoje institucijoje. O ką daryti, jei tokia „šlovės valanda“ neateina? 


 

Bipolinė vasara

„Išgyventi vasarą“

„Kino pavasaris“ vėl žadina ne tik siekiančią atbusti gamtą, bet ir gero kino mėgėjus. Dviem savaitėms kinomanai „užsidaro” salėse ir žiūri nekomercinio kino kūrinius. Šiame „Kino pavasaryje“ sužibėjo jaunosios lietuvių kino kūrėjos Marijos Kavtaradzės juosta „Išgyventi vasarą“. Neseniai vykusiame Talino kino festivalyje „Išgyventi vasarą“ buvo pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu.


 

Metų favoritė

„Favoritė“

Los Andžele įvyko reikšmingiausi kino apdovanojimai – 91-oji Oskarų ceremonija. Kaip ir kasmet, žiūrovai nesutaria dėl nugalėtojų. Vieniems atrodo, kad apdovanoti ne tie, kurie turėjo būti apdovanoti, kiti džiaugiasi savo metų favoritų sėkme. Nesutinku, kad „Žalioji knyga“ nusipelno geriausio filmo titulo. Labiau norisi pasidžiaugti, mano nuomone, svarbesnių filmų mažesnėmis pergalėmis. Vienas tokių – net devyniose kategorijose nominuotas režisieriaus Yorgoso Lanthimoso naujausias darbas „Favoritė“.


 

69-asis Berlyno kino festivalis: naujų vėjų belaukiant

Ieva Šukytė 2019-02-28
„Suvenyras“

Vasario 17 d. baigėsi 69-asis Berlyno kino festivalis, su kuriuo atsisveikino ir 18 metų direktoriaus pareigas ėjęs Dieteris Kosslickas. Nuo kitų metų jas perims Lokarno kino festivalio direktorius Carlo Chatrianas ir „German Films“ vykdančioji direktorė Mariette Rissenbeek. Jau kelis pastaruosius metus nerimo kalbos apie būtiną festivalio kaitą dėl prarastos galios pozicijos tarp kitų didžiųjų kino festivalių, dėl kurių didieji autorinio kino režisieriai dažniausiai aplenkia Berlinalę. Su naujų vadovų atėjimu festivalio lankytojai ir profesionalai laukia naujų vėjų, kuriuos galėtų atnešti ir senų programų keitimas arba filmų jose mažinimas.


 

Berlynas, lokiai ir sinonimai

„Dievas egzistuoja, jo vardas Petrunija“

69-asis Tarptautinis Berlyno kino festivalis buvo paskutinis, kai šiai kino šventei vadovavo Dieteris Kosslickas. Pasak Kosslicko, kino kultūra bus gyvybinga tol, kol egzistuos kino teatrai, kurie suteiks bendro žiūrėjimo patirtį, ir tol, kol kino festivaliai suteiks galimybę pamatyti tai, kas yra visuomenės paraštėse. Galiu įžvelgti kelias tendencijas, padedančias festivaliui siekti šio tikslo.


 

Berlinalės vaikai

Kadras iš filmo „Systemsprenger“

Tarptautinio Berlyno kino festivalio direktorius Dieteris Kosslickas pristatydamas šių metų festivalį išskyrė keturias pagrindines temas: vaikystė, šeima, lyčių lygybė ir maistas. Pirmą kartą dalyvauju Berlinalėje, žinau, kad festivalis skelbiasi esąs politinis. Neatsitiktinai šiemet jis prisiminė ir seną šūkį „Personal is political“. Tad buvau pasiruošęs pakliūti į socialinio angažuotumo lauką, iki kurio Lietuvos visuomenei reikia dar užaugti.


 

Kas įsiminė 2018-aisiais?

2018-12-31
„Šokis  dulkių siurbliui ir tėčiui", nuotr. L. Vansevičienė, Menų spaustuvės archyvas

Jaunosios kritikos forumo „M-puslapiai“ autoriai pasidalino 2018-ųjų metų įspūdžiais: labiausiai įsiminusiais jaunaisiais menininkais, projektais ir pastebėjimais, ko šiemet stigo teatro, muzikos, dailės ir kino srityse.


 

Talino „Juodųjų naktų“ akcentai

Ieva Šukytė 2018-12-14
„Yung"

Lapkričio 16 – gruodžio 2 d. Taline vyko didžiausias Baltijos šalių kino festivalis „Juodosios naktys“, kuriame šiais metais pagrindinius prizus laimėjo Rubénas Mendoza, Margaux Bonhomme, Marija Kavtaradzė ir Jaanis Valkas.


 

Psichai ir turi bendradarbiauti su psichais

„Namas, kurį pastatė Džekas“

Pasipiktinusios publikos replikos Kanuose, išspyrusios festivalio persona non grata Larsą von Trierą lauk prieš septynerius metus, kai jis vienoje konferencijoje prisipažino simpatizuojąs Hitleriui, metė dar vieną akmenį į jo „žudikas esti manyje“ daržą. Tema du jour – „Namas, kurį pastatė Džekas“.


 

Būti savimi

„Riba“

Holivudui nenutrūkstamai kuriant filmus, kurie įžvalgesniam žiūrovui vis dažniau kelia „kur aš jau tai mačiau?“ abejonę, į sceną drąsiai žengia Skandinavijos kinas, kuris ir visko mačiusius žiūrovus ekrano akivaizdoje priverčia muistytis kėdėje. Savita estetika, tematika ir turinio gyliu išsiskiriančiai skandinaviško kino tradicijai priskiriamas ir iraniečių – švedų režisierius Ali Abbasis. Naujausias jo filmas „Riba“ (Gräns) atstovaus Švediją 91-uosiuose Oskarų apdovanojimuose, geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.


 

Kai nukrinta uždangos: šiuolaikiniai Romeo ir Džuljeta

„Šaltasis karas“

Šiame chaotiškame pasaulyje ramybės neranda pagrindiniai Paweło Pawlikowskio filmo „Šaltasis karas“ veikėjai Viktoras ir Zula. Jų vargai dėl įvairiausių gyvenimo kompromisų tampa pasakojimo ašimi.


 

Ko nepraleisti šių metų „Scanoramoje“

Ieva Šukytė 2018-10-31
Riba

Lapkričio 8 d. Vilniuje, o vėliau ir kituose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose prasidės laukiamiausia rudens kino šventė – Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kuris šiemet pasiūlys virš 80 filmų iš įvairių pasaulio kampelių. Kad nepasimestumėte filmų gausoje, štai filmai, į kuriuos rekomenduoju atkreipti dėmesį.


 

Hiustono svajos: pirmas įspūdis

Penktadienį Lietuvos kino teatruose startavo biografinė drama „Pirmasis žmogus“. Tai ketvirtasis režisieriaus Damieno Chazelle‘io pilno metro filmas. Naujosios juostos, pasakojančios tikrą istoriją, siužetas vyksta kosmoso lenktynių tarp Rusijos ir JAV įkarštyje. Atsiliekantys amerikiečiai užsibrėžia tikslą – būti pirmaisiais išsilaipinusiais mėnulyje ir taip įgyti persvarą prieš rusus. Šio ambicingo užmojo centre atsiduria savo tautos siekį įkūnijantis astronautas Neilas Armstrongas (Ryanas Goslingas).


 

Asmenybės, reiškiniai ir aiškūs tikslai. Kauno perspektyva VDDF

Pasaulis priklauso man

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis Kaune pristatė dalį sostinėje rodytų filmų. Aptarsiu keturis filmus, kuriuose plėtotos meninės kūrybos – tiek profesionalios, tiek mėgėjiškos: eksperimentinės, virtualios ar pogrindinės – tema. Taip pat aptarsiu ir dar vieną filmą, skirtą įtemptam, įtraukiančiam susitelkimui į žmogaus psichologines ir fizines galimybes.


 

Fokstrotas su mirtimi

„Fokstrotas“

Gerus filmus geriau atrasti vėliau, negu niekada. Neseniai Skalvijos kino teatre rodytas šių metų „Kino pavasaryje“ pristatytas lenkų kilmės žydų režisieriaus Samuelio Maozo filmas „Fokstrotas“. Filmas Venecijos kino festivalyje buvo apdovanotas Didžiuoju prizu, surinko daugybę kitų festivalių apdovanojimų. Tai antrasis vaidybinis Maozo filmas, kuris, kaip ir pirmasis, buvo įkvėptas asmeninės dalyvavimo Izraelio ir Libano kariniame konflikte patirties.


 

Festivalyje „Pirmoji banga“ – pirmasis A. Hičkoko darbas trilerio žanro rėmuose

Alfredo Hičkoko pavardę žino net ir tie, kurie nematė nė vieno jo sukurto filmo. Taip pat, greičiausiai, nėra ir negirdėjusių legendų apie Džeką Skerdiką. Ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga“ sužibės ir vienas, ir kitas – kino gurmanai galės prisiminti paskutinį kino grando nebylų filmą „Nuomininkas: Londono paslaptis“. Tai pirmas kūrėjo darbas trilerio žanro rėmuose ir vienas pirmųjų Džeko Skerdiko pasirodymų kine.