Apie koncertų ciklą „CRRNT“ ir alternatyvią muziką

Domantas Pūras 2019-01-21
 „Aurelijus Užameckis Axiom“ koncertas Kauno menininkų namuose, nuotr. Enesto Lylaus

Vis dažniau baruose, klubuose ir tiesiog miestuose galime nugirsti keistesnės, neįprastos muzikos skambesį. Alternatyviosios akademinės bei elektroninės muzikos festivalių lankytojų kiekis ir susidomėjimas jais auga. Lietuvos muzikinis pogrindis pradėjo sparčiai kisti. Vieną vėlų žiemos penktadienį susitikau su keturiais vyrais, atsakingais už alternatyvios muzikos koncertų ciklą „CRRNT“. Tai Aurelijus Užameckis, Kristupas Gikas, Kazimieras Jušinskas ir Simonas Kaupinis. Norėjau šiek tiek daugiau išsiaiškinti apie jų veiklą ir atstovaujamą muziką.


 

Die Wisdom Vendor

Rūtos Matulevičiūtės paroda „Wisdom Vendor“, nuotr. Vyto Nomado

2019-uosius Pamėnkalnio galerijoje pradėjęs Rūtos Matulevičiūtės „Wisdom Vendor“ atvejis forma juodai iškrenta iš paprastai tapybiško pačios menininkės konteksto, o ir ekspozicijų erdvei, pratusiai prie sienas klojančios tapybos ar išsibarsčiusių skulptūrinių objektų, neatrodo labai patogus.


 

(Ne)lauktas atsisveikinimas su „Traviata“

„Traviata“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Lietuvio pasąmonėje yra įsitvirtinusi nuomonė, jog su G. Verdi opera „Traviata“ privaloma sutikti Naujuosius metus. Net ir tas žmogus, kuris gyvenime nėra buvęs operoje, „Traviatos“ pavadinimą žino ar bent jau yra girdėjęs. Per 98-erius metus LNOBT scenoje „Traviata“ rodyta daugiau nei 800 kartų.


 

Kas įsiminė 2018-aisiais?

2018-12-31
„Šokis  dulkių siurbliui ir tėčiui", nuotr. L. Vansevičienė, Menų spaustuvės archyvas

Jaunosios kritikos forumo „M-puslapiai“ autoriai pasidalino 2018-ųjų metų įspūdžiais: labiausiai įsiminusiais jaunaisiais menininkais, projektais ir pastebėjimais, ko šiemet stigo teatro, muzikos, dailės ir kino srityse.


 

Kūrybinės dovanos

Menininkų dilemos, kurios kartojasi kiekvienąmet.


 

Jei kabinu ant sienos, vadinasi tai menas

Ikea instrukcija, kaip prisiklijuoti paveiklą prie sienos, nuotr. šaltinis ikea.lt

Modernus ir šiuolaikinis menas – tikras nesusipratimas. Suprantamas menas – tai, ką tautiečiai gausiai perka ir kabinasi savo namuose. Pažvelkime tiesai į akis. Populiariausia Vilniaus galerija (cha, jau pats populiarios galerijos išsireiškimas skamba kaip oksimoronas), prekiaujanti namų dekorui skirtais paveikslais, yra „Ikea“.


 

Jie ateina Helverio

„Helverio naktis“, nuotr. E. Sabaliauskaitės

Gruodžio 11d. Menų spaustuvėje svečiavosi Klaipėdos Jaunimo teatras ir lauktuvių vilniečiams atvežė Valentino Masalskio režisuotą spektaklį „Helverio naktis“. Režisieriaus sprendimas dirbti su šia drama nestebina – ji kelia šiandien aktualias temas. Valandos su puse trukmės kūrinys – nuoširdaus žmogiškumo ir absoliutaus antihumaniškumo susidūrimas.


 

Dviejų Korėjų nesusijungimas

Spektaklio „Dvi Korėjos“ plakatas

Susitikime su režisieriais, kuriame dalyvavo Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus ir Eimuntas Nekrošius, buvo išsakyta mintis, kad jaunieji teatro režisieriai nekuria madų, o jomis seka. Drįsčiau paprieštarauti šiai užkietėjusių teatro vilkų minčiai ir pareikšti, kad šiuo metu lietuviškojo teatro miškuose lizdus ima sukti tikrai įdomi režisierių karta. O Gintaro Varno auklėtinė Kamilė Gudmonaitė yra bene viena perspektyviausių šios kartos atstovių, turinti daug potencialo gan greitai tapti naujų teatro madų kūrėja.


 

Besmegenizmas

Rasa Jančiauskaitė dalinasi kalėdinio vartotojo portretu.


 

Apie nemokšiškai žaginamą teatrą

Nieko 2018-12-20
„Hamletmachine“, nuotr. iš Artūro Areimos teatro archyvo

Šiandien „Kably“ žiūrėjau Artūro Areimos pastatytą Heinerio Müllerio „Hamletmachine“ ir net nežinau, nuo ko pradėti. Pasirodo, galima pastatyti spektaklį, kuris būtų mažiau nei nieko. Kuris būtų mažiau nei perskaitymas.


 

Apie atvirą kūrybą, nekantrumą ir bandymus iš naujo pažinti kasdienę tikrovę

Juta Pranulytė 2018-12-17
Viktorija Damerell, nuotr. E. Staniulevičiūtės

Viktoriją Damerell sutikau prieš mėnesį, kai Kompozitorių namuose ji pristatė savo ir Gailės Griciūtės bendrą darbą ­­– garso instaliaciją „Akių gimnastika“. Tądien Viktorija vaišino lęšių troškiniu ir vynu, bei kvietė apsilankyti už kelių dienų atsidarysiančioje parodoje „Kasablanka“. Mes pasikalbėjome.


 

Moteris ir kūryba

Moters ir kūrybos komplikuoti santykiai Rasos Jančiauskaitės vizualiniame akiratyje.


 

Talino „Juodųjų naktų“ akcentai

Ieva Šukytė 2018-12-14
„Yung"

Lapkričio 16 – gruodžio 2 d. Taline vyko didžiausias Baltijos šalių kino festivalis „Juodosios naktys“, kuriame šiais metais pagrindinius prizus laimėjo Rubénas Mendoza, Margaux Bonhomme, Marija Kavtaradzė ir Jaanis Valkas.


 

Psichai ir turi bendradarbiauti su psichais

„Namas, kurį pastatė Džekas“

Pasipiktinusios publikos replikos Kanuose, išspyrusios festivalio persona non grata Larsą von Trierą lauk prieš septynerius metus, kai jis vienoje konferencijoje prisipažino simpatizuojąs Hitleriui, metė dar vieną akmenį į jo „žudikas esti manyje“ daržą. Tema du jour – „Namas, kurį pastatė Džekas“.


 

Kaip lankyti MO

Apie MO muziejaus lankymo ypatumus paišo Žilvinas Bražukas.


 

Nevaikiška baimė

Kristos Kurilionok paroda „Nepatogus trikdymas“, nuotr. Vyto Nomado

Nuogo moters kūno vaizdavimo tradicija, skaičiuojanti kone 500 metų akademinėje tapyboje ir skulptūroje, šiuolaikinių menininkų darbuose vis labiau tolsta nuo pastangos reprezentuoti idealumą, istorinio laikmečio suformuotą tobulų proporcijų kanoną. „Krematoriume“ duris atvėrusioje parodoje „Nepatogus trikdymas“ menininkė Krista Kurilionok drąsiomis ir ironijos nestokojančiomis formomis reflektuoja moteriškumą kaip dar vieną iliuzinę tapatybę „post-tiesos“ pasaulyje.


 

Lapkričio kronikos

Rasa Jančiauskaitė rubrikoje #Pabarstukai apibendrina, koks buvo lapkričio mėnuo.


 

Gaidos laiko juostoje

Laurie Anderson, nuotr. D. Matvejevo

Paskutines dienas skaičiuojantis ruduo išsiskyrė vasaros mėgdžiojimu, sukėlusiu siurrealistinius atgalinės laiko tėkmės pojūčius. Vos spėjus perprasti šią naują būseną, ji traukiasi, užleisdama vietą pilkosioms masėms: debesų, šaltojo sezono paltų, skėčių... Tik taip nutiko, kad pilkumą šį kartą taikliai užgožė paraleliai prasidėjęs „Gaidos“ manifestas, skelbiantis laiko tėkmei nepavaldžius aktualiosios muzikos fenomenus. 


 

Absoliučiai vienkartinis akimirkos aktas

Onutė Narbutaitė, nuotr. V. Jurgelevičiaus

„Absoliučiai vienkartinis akimirkos aktas“, – taip savo autorinį kamerinių kūrinių koncertą (lapkričio 7 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje) apibūdino kompozitorė Onutė Narbutaitė. Pati komentuodama kūrinius, jų kontekstus, kompozitorė koncertui suteikė ir dar vieną išraiškingą bei autentišką kūrybos balsą.