Lietuviškos operos atgimimo kibirkštys plokštelėje „Lietuviškų operų arijos ir chorai“

Lietuviška opera – vis dar nedažnas reiškinys teatrų scenose. Tad labai svarbu nuolat pažadinti tautiečių meilę dažnai užmirštamai ar net nežinomai lietuviškai operai. Vieną iš tokių būdų pateikė prodiuserės Ievos Rasimaitės vadovaujami „Draugiški projektai“, neseniai pristatę kompaktinę plokštelę „Lietuviškų operų arijos ir chorai“ (2021). Herojiškumas, laisvės siekis, narsa bene idealiai atsispindi parinktuose kūriniuose iš lietuviškų operų, o ir kompozitorių „miksas“ plokštelės turiniui suteikia galimybę pateikti platesnį lietuviškų operų kūrybos lauką.

Peržvelgus plokštelės repertuarą, visų pirma galima įvardyti keletą pagrindinių aspektų. Plokštelę sudaro (tik) 11 kūrinių iš skirtingų operų, tad nenuostabu, kad tiek pačios operos, tiek jų ištraukos – arijos ir chorai – turi skambius atpažįstamus pavadinimus, kurie leidžia pasidžiaugti, kad mūsų operos nestokoja sąsajų su klausytojams iki širdies gelmių įsišaknijusiomis istorijomis ar liaudies dainomis.

Aptariant plokštelės turinį, pradžioje skamba fragmentas iš Antano Radvilos operos „Faustas“ – „Dvasių choras“, kurį atlieka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (vad. Č. Radžiūnas) ir „Draugiškų projektų“ ansamblis (vad. I. Rasimaitė). Šis startas iš dalies man priminė operų uvertiūras – muzikos tėkmė su nedidelėmis kulminacijomis per tris minutes padarė, nors vietomis dramatišką, tačiau, mano nuomone, ne itin įsimenantį įvadą į tolimesnes operų ištraukas.

Kalbėdama apie arijas galėčiau išskirti Vitolio Baumilos operos „Paskenduolė“ Veronikos ariją, kurią atliko operos solistė Asta Krikščiūnaitė. Plokštelės programoje arija yra beveik per vidurį ir puikiai kontrastuoja su kitais kūriniais. Besiklausydama arijos darkart įsitikinau, kad minorinė dermė yra išties artima lietuvio klausytojo ausiai. Tuo tarpu Kastyčio arija iš Kazimiero Viktoro Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“ atsiriboja nuo per didelio lyriškumo. Arija simbolizuoja veikėjo stiprybę, kurią puikiai perteikė solistas Tomas Pavilionis. Man šios dvi arijos buvo vienos iš labiausiai atmintyje įstrigusių kūrinių iš viso plokštelės turinio.

Na, o peržvelgus chorų numerius, neabejotinų mano favoritų sąrašo viršuje puikuojasi Giedriaus Kuprevičiaus operos „Karalienė Bona“ ištrauka „Pagarbinkim meilę“. Čia solistai – Asta Krikščiūnaitė ir Liudas Mikalauskas – su LNOBT choru leido išgirsti išties puikią interpretaciją ir pajusti darnią kompozicinę fragmento sandarą.

Apibendrindama galėčiau teigti, kad plokštelė „Lietuviškų operų arijos ir chorai“ yra išties dėmesio vertas projektas. Lietuviškų operų užmarštis yra opi problema. Nors plokštelės repertuare norėtųsi platesnio operų pasirinkimo, arba, pavyzdžiui, jei skambėtų bent pora arijų iš tos pačios operos, tuomet atsirastų didesnė tikimybė klausytojams išsamiau pasidomėti konkrečia opera bei jos pastatymu. Kita vertus, sudaryti programą, kuri tiktų įvairų muzikinį išprusimą turinčiam klausytojui, yra išties sudėtinga. Skatinu ir palaikau plokštelės idėją, kuri, tikiu, gali sudominti ne vieną lietuvišką operą mylintį klausytoją.