Muzika

 

Žmogus – mokytojas Artūras Sinkevičius

Ainė Jacytė 2018-04-25
Artūras Sinkevičius, nuotr. A. Balaišio

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje etnokultūros pamokas pradinukams vedančio, folkloro ansambliui „Dzingulis“ vadovaujančio, Jono Paliaus II gimnazijoje muzikos mokančio ir žygeivių bei folkloro ansamblio „Gilė“ veiklą organizuojančio, 2016-aisiais Metų mokytojo vardą pelniusio Artūro Sinkevičiaus pamokose mokiniai naršo internete, susipažįsta su įvairiais muzikos instrumentais, šiuolaikiškai interpretuoja lietuvių liaudies dainas, pažindinasi su skirtingų tautų muzika. Su pozityviu ir humoro jausmo nepritrūkstančiu A. Sinkevičiumi kalbame apie mokytojo kelio pradžią, patirtis ir iššūkių nestokojantį darbą, kuriame, pasak jo, svarbiausia būti žmogumi.


 

„Metropolitan Opera“ dienoraštis: du tenorai

Plácido Domingo ir Piotras Beczała, nuotr. metopera.org

„Metropolitan Opera“ teatro scenoje, operoje„ Luiza Miler“ legendinis tenoras P. Domingo pagrindinį Rudolfo vaidmenį atliko 1971–1979 m. ir buvo vienas iš daugiausiai kartų dainavusių šią rolę. Šiemet šis tenoras ėmėsi dainuoti baritonui skirto Millerio vaidmens. Naująjame sezone jaunąjį įsimylėjėlį Rudolfą atliks vienas pažangiausių šių laikų tenorų Piotras Beczała. Prieš prasidedant repeticijoms „Metropolitan Opera“ surengė video konferenciją, kurios metu du dainininkai aptarė operą, karjeros perspektyvas ir jų planus artėjančiame 2018–2019 m. sezone.


 

Šv. Velykų proga – kelionė 300 metų atgal

Vargonai, nuotr. pexels.com

Neseniai teko pasikalbėti su naujai susikūrusio ansamblio nariais: Gabriele Ašmontaite, Lukrecija Stonkute, Emile Ribokaite ir Zbignevu Levickiu, rengiančiais koncertą Šv. Velykų proga. Pokalbis jaukioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonų auditorijoje buvo linksmas ir šiltas. Atlikėjai dalinosi tuo, kas paprastai lieka užkulsiuose: iškilusiais organizavimo, atlikimo iššūkiais, taip pat savo muzikinėmis įžvalgomis.


 

Tik pažiūrėk! Jis ateina!

Martynas Stakionis, nuotr. iš filharmonija.lt archyvo

„Tik pažiūrėk! Jis ateina!“, cyptelėjo šalia sėdėjusios, dar mokykloje besimokančios merginos. Ir nenuostabu, ši reakcija dirigento tikrai pelnyta. Energingai įbėgęs ir užšokęs ant dirigento pakylos, Martynas Stakionis save nebyliai pristatė – buvo aišku, jog tą vakarą, kovo 24-ąją, Lietuvos nacionalinės filharmonijos publika į svajų bangas nepanirs. Greičiau jau išgyvens Johanneso Brahmso inspiruotas jausmų audras.


 

Festivalis NOA kviečia dalyvauti recenzijų konkurse

2018-03-22

Artėjant 7-ajam NOA, kviečiame jaunuosius kritikus ir vėl aštrinti savo plunksną, rašant apie festivalio metu pristatomus kūrinius ir jo renginių kontekste diskutuojant apie šiuolaikinės operos būvį. Konkurso tikslas – paskatinti jaunos kartos muzikologus, teatrologus, menotyrininkus, kino kritikus ar kitų sričių specialistus, besidominčius menais, rašyti apie šiuolaikinės operos spektaklius ir paties žanro bei jo sampratos kaitą.


 

Šėtono žaidimas ar Dievo planas?

„Post futurum”, nuotr. M. Aleksos

Kovo 3 d. Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko antroji kompozitoriaus Gintaro Sodeikos operos „Post futurum” premjera, tą vakarą diriguota maestro Roberto Šerveniko. Operoje, įprasminančioje 1918 m. įvykius, ironiškas žvilgsnis nukreipiamas į pačių tautiečių negatyvumu persmelktą dabartinės Lietuvos vertinimą ir paviršutiniškai traktuojamą nacionalinio veikalo sampratą.


 

Nemoki rašyti – nerašyk. Kelios mintys apie operą „Post futurum“

Ignotas Vilkas 2018-03-07
„Post futurum", nuotr. M. Aleksos

Šiuolaikinis kūrinys visada susilaukia didžiulio susidomėjimo, o ypač tada, kada būna pristatomas sustabarėjusioje ir itin klasikinėje LNOBT scenoje. Minint valstybės atkūrimo šimtmetį LNOBT savo žiūrovus pakvietė į Gintaro Sodeikos dviejų veiksmų operą „Post futurum“, kurios premjera įvyko kovo 2 ir 3 dienomis.


 

„Metropolitan Opera“ dienoraštis: grandiozinė „Semiramidė“ ir nepakartojamas 2018–2019 m. sezonas

„Semiramidė", nuotr. iš „Metropolitan opera“ archyvo

Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, švenčia ir Niujorkas bei viso pasaulio operos mylėtojai. „Metropolitan Opera“ vasario 15-ąją paskelbė savo naująjį 2018–2019 metų sezoną, kuris bus jau 134-asis.


 

Odė meilei pagerbiant Lietuvą

Ignotas Vilkas 2018-02-19

Kaip niekad saulėta ir šilta vasario 14-oji kvieste kvietė visus išlįsti laukan ir dalintis geromis emocijomis su aplinkiniais. Tai savotiška įžanga prieš didžiausią šių metų šventę – vasario 16-ąją. Artėjant šiai iškiliai šventei netrūksta renginių nei koncertų salėse, nei miestų ir miestelių gatvėse. Kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ pakvietė savo ištikimiausius klausytojus į tradicinį Valentino dienos koncertą „Žiemos divertismentas. Šokio sūkury“.


 

Gyvenimas yra hobis, jei veiki tai, kas patinka

Garso performansas požeminėje perėjoje, 2015, nuotr. Aiwa Crow

Žvarbų žiemos rytą esame pačiame Vilniaus centre įsikūrusioje menininkų dirbtuvėje „Studium P“. Tai nepriklausoma kūrybinė erdvė, kurioje savo buitimi ir kūrybiniais atradimais kasdien dalijasi čia gyvenantys bei užsukantys menininkai. Prieangyje sukrautos malkos, asketiškas medinių lentų gultas virš darbo stalo kambaryje, kuris labiau panašėja į dailidės dirbtuves. Tai bene viskas, ko reikia jaunam ir kūrybiškam tarpdisciplininio meno kūrėjui Simonui Nekrošiui. Su juo šiandien ir kalbamės apie praeitį, dabartį ir visa apimantį kūrybinį procesą.


 

„Metropolitan Opera“ dienoraštis: nuo vaikiškos operos iki naujojo sezono planų

„Jonukas ir Grytutė“, nuotr. iš „Metropolitan opera“ archyvo

Geriausiu pasaulio operos teatru tituluojama Niujorko „Metropolitan Opera“ nustebina kiekvieną, kuris tik įžengia pro įspūdingas pastato duris Linkolno centre. Jame įsikūrusios vienos geriausių koncertinių salių Niujorke, taip pat teatras ir Julliardo šokio, dramos ir muzikos mokykla. 2018 metus „Metropolitan Opera“ pradėjo opera vaikams „Jonukas ir Grytutė“ ir operete „Linksmoji našlė“, taip pat sausį buvo parodytos operos „Toska“, „Figaro vedybos“, „Kaimo garbė“ ir „Pajacai“, „Meilės eliksyras“ ir „Trubadūras“.


 

Akordeonininkas R. Ungurs: „Grodamas jaučiuosi kaip žuvis vandenyje“

R. Ungurs, nuotr. G. Žilinsko

Kiekvieną kartą pasikalbėjus su nauju pašnekovu tenka daug apmąstyti, pasisemti naujos kūrybinės energijos, o tai visuomet džiugina. Šį kartą man teko garbė pabendrauti su latvių akordeonininku ir kompozitoriumi, po studijų baigimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje likusiu gyventi Vilniuje – Raimondu Unguru. Visi, bent šiek tiek jį pažįstantys, pritars, kad Raimondas – labai charizmatiškas, įvairiapusiškas ir įdomus žmogus, muzikantas, kolega.


 

Šventiniai fejerverkai

Alexander Paley. LVSO archyvo nuotr.

Likus vos kelioms savaitėms iki didžiųjų metų švenčių visi verčiasi per galvą: ką nupirkti artimiesiems dovanų, ką padėti ant Kūčių stalo. O štai Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras,  visiškai ramiai reaguodamas į Kalėdinę beprotybę ir gyvendamas savame klasikos pasaulyje, rengia koncertus tokiais tempais, jog publikai dažnai tenka sukti galvą – kaip spėti į visus koncertus?


 

Instrumentų derintojas – angelas sargas

Romanas Slavomiras Kontorovičius, nuotr. D. Matvejevo

Fortepijonas, kaip ir jo skambesys, yra daugeliui pažįstamas instrumentas. Tačiau retas susimąstome apie šio milžino priežiūrą ir tinkamą paruošimą atlikimui. Tad vykusio Vilniaus fortepijono festivalio „Pakeleiviai“ proga kalbiname ilgametį Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos instrumentų derintoją Romaną Slavomirą Kontorovičių.


 

Titanų susidūrimas

Julia Novikova

Esame įpratę, jog kalėdinės nuotaikos į Lietuvą atkeliauja dar gerokai prieš didžiąsias metų šventes. Iškart po Vėlinių parduotuvių vitrinas užplūsta įvairiausi papuošimai, muzika, nuolaidos. Tačiau kartais tos šventės būna visai kitokios, sugebančios taip nustebinti, jog apie tai tenka galvoti labai labai ilgai. Būtent tokią šventę surengė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, savo ištikimiausius klausytojus pakvietęs į koncertą „Operų brangakmeniai“.


 

Ateities muzikos technologijos

Festivalis „MuTeFest“, nuotr. G. M. Gužauskaitės

Lapkričio 20 – 25 dienomis Helsinkyje, J. Sibeliaus muzikos akademijoje vyko penktasis muzikos technologijų festivalis „MuTeFest“. Kasmet rengiamas koncertų ciklas pritraukia ne tik vietinius studentus, akademinę bendruomenę, bet yra atviras visiems elektroninės muzikos bei naujųjų muzikos technologijų gerbėjams. Akademijoje yra įsikūrusi muzikos technologijų katedra, kur  gausu naujausios kompiuterinės technikos, padedančios studentams gilinti elektroninės muzikos žinias – nuo garso generavimo iki naujų elektroninių instrumentų kūrimo. Užėjus į čia esančias garso inžinierių dirbtuves, įrašų studijas lengvai atima žadą – atrodo, lyg būtum atsidūręs (ne)tolimoje ateityje.


 

Muzikinės padangės paukštis

Linas Balandis ir choras „Polifonija“. Nuotr. Julijos Kot.

Ornitologai pristato penkias balandžių rūšis, gyvenančias Lietuvoje, tačiau jie nė neįtaria, kad muzikos padangėje skraido ir savo veikla džiugina dar vienas Balandis, vardu Linas: mąslusis, tvirtu mostu, jautria klausa ir interpretacijos tikslumu pasižymintis chorvedys, būsimas meno daktaras, teoretikas ir pedagogas Linas Balandis.


 

Jubiliejus su trenksmu

„Instant Composers Pool Orchestra“, nuotr. T. Tereko

Šiųmetis „Vilnius Jazz“ pasitiko jau trisdešimties metų sukaktį. Dar prieš renginį jo sumanytojas ir puoselėtojas Antanas Gustys sakė, jog šiemet festivalio tikslas tas pats – tęsti savo pradėtą misiją pristatyti ryškiausius pasaulio atlikėjus, formavusius bei tebeformuojančius šiuolaikinio džiazo sampratą. Ir išties, scenoje pasirodę muzikantai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Švedijos, Olandijos, Islandijos bei Lietuvos tarytum paliudijo, kiek skirtingas, įvairiakryptis yra šiandienis džiazas.


 

Aistra tobulumui

„Kapulečiai ir Montekiai“, nuotr. iš LNOBT archyvo

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vis nustebina publiką naujais darbais. Besibaigiantis 2016 – 2017 metų sezonas birželio 9 dieną publiką pakvietė į Lietuvoje dar nestatytą bel canto genijaus V. Bellini operą „Kapulečiai ir Montekiai“. Naująjį, 98-ąjį, sezoną teatras taip pat pradėjo šia opera.


 

Dėkui už muzikines dovanas!

Monika Sokaitė 2017-10-04
V. Augustinas ir choras „Vilnius", nuotr. D. Matvejevo

Kalbant apie lietuvišką chorinės muzikos repertuarą – jis platus: nuo Juozo Naujalio iki Jono Jurkūno. Ar viskas yra lobis chorinės muzikos repertuaro skrynioje? Ne. Tačiau, kalbant apie šį kontekstą bene labiausiai ryški Lietuvos choro padangės žvaigždė ir šviesulys yra kompozitorius, dirigentas, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Vaclovas Augustinas, kuris iš esmės ir suformavo mano „naują“ požiūrį ne tik į chorinę muziką, bet ir į chorinę kultūrą bendrąja prasme.