Interviu

 

Mąstyti, kaip padėti kitam

Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.

Pokalbis su menininku Denisu Kolomyckiu.


 

Kompozitorius Klausas Ageris: „Spaudimas iš išorės padeda kurti“

Klausas Ageris, nuotr. iš asmeninio archyvo

Vienu garsiausių šiuolaikinių kompozitorių Austrijoje laikomas Klausas Ageris yra figūra, stipriai daranti įtaką europiniam šiuolaikinės muzikos kontekstui. 2006–2014 metais Briuselyje eidamas Europos kompozitorių forumo prezidento pareigas, vadovaudamas Vienos kompozitorių sąjungai, K. Ageris taip pat išlaikė nepaprastai aktyvią ir produktyvią kūrybinę bei akademinę karjerą. Jo kūryboje tarpsta tradicinė, elektroakustinė ir kompiuterinė muzika.  Apie muzikos kūrimo paslaptis ir šiuolaikinio kompozitoriaus dalią bei kovą už geresnį menininko gyvenimą su kūrėju kalbasi Ona Jarmalavičiūtė.


 

Lapas popieriaus – stabiliausia vieta apsistoti

Aušra Giedraitytė. K. Savickytės nuotr.

Pokalbis su aktore, šokėja, rašytoja ir dramaturge Aušra Giedraityte


 

Unikalių erdvių muzika

Bernhard Gal, nuotrauka iš asmeninio archyvo

Austrų menininkas, kompozitorius ir muzikologas Bernhardas Galas kuria instrumentines, elektroakustines kompozicijas bei meno instaliacijas. Pastarosios apvienija skirtingas meno šakas ir yra iš garso, šviesos, objektų, video projekcijų ir erdvės koncepcijų susidedančios patirtys. Apie pakilimus ir nuosmukius, įvairias kūrybines patirtis ir filosofiją, slypinčią po jo muzika su kompozitoriumi kalbasi muzikologė Ona Jarmalavičiūtė.


 

Režisierius Augustas Gornatkevičius: „Norėjau leisti medžiagai gyventi iš naujo“

„Roberto Zucco“, nuotr. E. Krikčiūno

Su režisieriumi Augustu Gornatkevičiumi apie naujausią kūrėjo spektaklį „Roberto Zucco“, pastatytą Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre kalbasi Kotryna Paškevičiūtė.

 


 

Muzika, sujungusi mus

Julija Kostina, nuotr. iš asmeninio archyvo

Jei apklausčiau žmones, kurie su Lietuvos teatro ir muzikos akademija (LMTA) neturi jokių ryšių, mažai kas iš jų žinotų mūsų jaunuosius kompozitorius. Labai liūdina, kad talentai dažnai lieka nepastebėti. Todėl nusprendžiau pasišnekučiuoti su jaunąja kompozitore  Julija Kostina ir geriau su ja susipažinti. Julija Kostina – akademinės kompozicijos antrakursė, kuriai dėsto kompozitorius prof. Rytis Mažulis. Julijos kūrybos kelias prasidėjo dar mokantis gimtajame Panevėžyje, kur buvo sukurtos pirmosios jos kompozicijos.


 

Poetas, gydytojas Andrius Luneckas: „Haiku – tai akimirkos ir begalybės poezija“

Poetai Andrius Luneckas (kairėje) ir Artūras Šilanskas, nuotr. Azijos menų centro

Gydytojas anesteziologas – reanimatologas Andrius Luneckas Santaros klinikose dirba jau keliolika metų. Tačiau jis žinomas ne tik kaip puikus medicinos specialistas, bet ir kaip vienas iš nedaugelio Lietuvoje japonišku haiku stiliumi rašančių poetų. Knygos „Vasarnaktis“ autorius, daugelio Lietuvos ir užsienio poezijos konkursų laureatas, nestokojantis humoro jausmo bei erudicijos, dalijasi įžvalgomis ir patirtimis apie spalvingą haiku rašytojo-mediko pasaulį.


 

Menininko Alvydo Urbiečio kūrybiniai radiniai

Alvydas Urbietis, „Kaukė“, nuotr. iš autoriaus archyvo

Tarpdisciplinio meno atstovas Alvydas Urbietis šiuo metu ruošiasi naujai solo parodai „Radiniai iš šešėlių slėnio“, kuri vyks „Ars et mundus“ galerijoje Kaune. Būsimi parodos kūriniai, kiek kitaip nei įprasta menininkui, pastaraisiais metais pristačiusiam konceptualias šiuolaikines skulptūras, instaliacijas, šįkart koncentruojasi į keramiką ir tapybą. Apie kūrybinius posūkius, būsimą parodą ir jos kūrinius kalbamės su menininku Alvydu Urbiečiu.


 

Apie muzikos gramatiką ir logiką

Johannes Kretz, nuotr. Igor Ripak

Johannesas Kretzas yra austrų kilmės kompozitorius, dėstantis kompiuterinę muziką ir muzikos teoriją. Patirtis dirbant IRCAM institute Paryžiuje susiejo šio kompozitoriaus kūrybinį kelią su algoritminės kompozicijos praktika. Kretzas dirba ir gyvena Vienoje, originaliai žvelgia į harmoniją ir sintezuoja unikalų skambesį. Už savo kūrybą ir neeilinį požiūrį į muziką kompozitorius 2004 metais buvo apdovanotas Austrijos valstybine premiją. Apie muzikos formulavimą ir logiško prado mene paieškas su kompozitoriumi kalbėjosi muzikologė Ona Jarmalavičiūtė.


 

Laužykite visas taisykles!

Gilda Williams. R. Adams nuotr.

Jei esate meno kritikas ar istorikas, susitikimas su dr. Gilda Williams prilygsta hipotetinei situacijai, kai sutinkate tikrą Kalėdų Senelį savo mėgstamiausios roko grupės koncerte. Ji – populiarios knygos „Kaip rašyti apie šiuolaikinį meną“ autorė. Šis pokalbis – tai nuostabi rašymo apie šiuolaikinį meną pamoka, todėl visai nesutrinku Gildai jį pradėjus.


 

Artimiau pažinti save ir kitus

2019-02-25
Skirmantė Valiulytė, nuotr. D. Matvejevas

Daugeliui kultūros žmonių puikiai pažįstama muzikologė Skirmantė Valiulytė jau ilgokai darbuojasi Filharmonijos visuomenės informavimo srityje, rašo straipsnius ir dažniausiai lieka kitoje viešo matomumo pusėje. Įdomu pakalbinti ir iš arčiau pažinti šią asmenybę, juolab kad jos interesų laukas yra nepaprastai platus. Jis apima ir akademinę muziką, ir rūpestį bei domėjimąsi Lietuvos etnine kultūra ir savo gyvenamos vietos – Naujosios Vilnios – bendruomene, siekia krikščionybės žinių gilinimą Lietuvos katalikų mažojoje akademijoje bei bažnytinio giedojimo pažinimą ir praktikavimą.


 

Maestro Joną Aleksą prisimenant

Jonas Aleksa, nuotraukos autorius nežinomas

 XX a. istorija, ypač meno, buvo nusėta didžių žmonių ir jų pasiekimų. Lietuva taip pat neliko nuošalyje. Valstybės teatras tarsi pats savaime sėjo daigus augti nuostabiam derliui. Ir tas derlius suviešėjo. Ko gero, pats nuostabiausias vaisius, buvo maestro Jonas Aleksa (1939–2005), kuriam šiemet vasario 23-iąją būtų sukakę aštuoniasdešimt metų. Prisiminimais apie maestro dalinasi Henrikas Tarvydas, Sofija Jonaitytė, Angelė Litvaitytė ir Regina Šilinskaitė.


 

Bekuriant muzikinę gyvybę

Eva Reiter, nuotr. šaltinis evareiter.com

Eva Reiter – ryški senosios ir šiuolaikinės austrų muzikos atlikėja bei kompozitorė, kuri nebijo eiti savo keliu. Jos kūrybos nesupainiosi su niekuo kitu – garsinės erdvės tarsi kruopščiai sumontuoti sonoriniai stebuklai kuriamos jos pačios įvaldytais instrumentais viola da gamba ir išilgine fleita. Apie muzikines įtakas ir klampų bei stebuklingą vidinį muzikos gimdymo procesą su muzike kalbėjosi Ona Jarmalavičiūtė.


 

Teatro kūrėja Jane Arnfield: Svarbu palaikyti dialogą tarp teatro ir mokslo

Jane Arnfield, „performansas Alavanis žiedas“, nuotr. šaltinis thetinring.com

Šių metų pradžioje menininkė, teatro kūrėja Jane Arnfield lankėsi Kaune. Lietuvoje ji viešėjo nebe pirmą kartą – praėjusiais metais dalyvavo VDU vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Teatras ir atminties karai“, kurioje pristatė savo performansą „Alavinis žiedas“. Šį kartą menininkė atvyko su edukacine misija. Su J. Arnfield kalbamės apie jos performansą „Alavinis žiedas“, autentiškos, dokumentinės medžiagos adaptavimo scenai ypatumus, teatro menininkų ir teoretikų santykį.


 

Muzikologo Christiano Heindlio kelias

Christianas Heindlis, nuotr. M. Publig

Šis žmogus visą savo gyvenimą ir karjerą paskyrė vienam tikslui – pasauliui pristatyti Austrijos modernios muzikos sceną. Muzikologas ir žurnalistas Christianas Heindlis, ko gero, asmeniškai pažįsta daugiau austrų kilmės kompozitorių, nei bet kuris kitas šių dienų muzikologas. Heindlis dalina patarimus dirbantiems su šiuolaikine rimtąja muzika ir pasakoja apie savo profesinę gyvenimo patirtį.


 

Apie koncertų ciklą „CRRNT“ ir alternatyvią muziką

Domantas Pūras 2019-01-21
 „Aurelijus Užameckis Axiom“ koncertas Kauno menininkų namuose, nuotr. Enesto Lylaus

Vis dažniau baruose, klubuose ir tiesiog miestuose galime nugirsti keistesnės, neįprastos muzikos skambesį. Alternatyviosios akademinės bei elektroninės muzikos festivalių lankytojų kiekis ir susidomėjimas jais auga. Lietuvos muzikinis pogrindis pradėjo sparčiai kisti. Vieną vėlų žiemos penktadienį susitikau su keturiais vyrais, atsakingais už alternatyvios muzikos koncertų ciklą „CRRNT“. Tai Aurelijus Užameckis, Kristupas Gikas, Kazimieras Jušinskas ir Simonas Kaupinis. Norėjau šiek tiek daugiau išsiaiškinti apie jų veiklą ir atstovaujamą muziką.


 

Apie atvirą kūrybą, nekantrumą ir bandymus iš naujo pažinti kasdienę tikrovę

Juta Pranulytė 2018-12-17
Viktorija Damerell, nuotr. E. Staniulevičiūtės

Viktoriją Damerell sutikau prieš mėnesį, kai Kompozitorių namuose ji pristatė savo ir Gailės Griciūtės bendrą darbą ­­– garso instaliaciją „Akių gimnastika“. Tądien Viktorija vaišino lęšių troškiniu ir vynu, bei kvietė apsilankyti už kelių dienų atsidarysiančioje parodoje „Kasablanka“. Mes pasikalbėjome.


 

Liusi Haris – aistra ir viltimi prieš savo lemtį

Ainė Jacytė 2018-11-02
Gabrielė Bielskytė, nuotr. iš Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) neseniai įvyko miuziklo „Džekilas ir Haidas“, sukurto pagal mistinę Roberto Louiso Stevensono novelę „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, premjera. Greta tarp gėrio ir blogio besiblaškančio daktaro Henrio Džekilo, kūrinyje nemažiau ryški yra jį pamilusi Liusi Haris, įkūnijanti aistrą ir viltį. Miuzikle šį vaidmenį kuria jaunos solistės: Marija Arutiunova, Gabrielė Bielskytė ir Dagna Kondratavičiūtė.


 

Akordeonisto Vytenio Danieliaus patirtys

Vytenis Danielius, nuotr. K. Zagaraitės

Šį rugsėjį jaunas akordeonistas Vytenis Danielius drauge su daugiau nei šimtu akordeonistų iš devyniolikos skirtingų valstybių dalyvavo pasauliniame akordeonistų konkurse „Coupe Mondiale“. Su V. Danieliumi kalbamės apie jo patirtį konkurse ir jauno muziko šiandieną, įprasminamą spaudant mygtukus ir klavišus, atidarant kelią oro tėkmei, idant garsas išsiskleistų – skambėtų.


 

Režisierė Klaudija Matvejevaitė: kino festivaliai padeda kelti sau didesnius tikslus

2018-08-27

Šiemet Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinei trumpametražių filmų programai „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) pateikti 58 filmai, iš kurių 32 darbai sukurti Lietuvos, 12 – Latvijos, 14 – Estijos jaunųjų kūrėjų. Pernai absoliučia konkurso nugalėtoja tapo jaunoji režisierė Klaudija Matvejevaitė ir jos filmas „Paskutinė diena“. Šiemet K. Matvejevaitė NBK konkursui taip pat pateikė naujausią savo kūrinį „Kai perplauksi upę“.