Žaižaruojantis March&Drum efektas

Naująjį sezoną aktyviai, su mušamųjų palyda, pradėjo Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“. Rugsėjo 24 d. Valdovų rūmuose Vilniuje nuskambėjo melomanams jau ne vieną dešimtmetį puikiai žinomo perkusijos kolektyvo „Giunter Percussion“ ir pučiamųjų orkestro atliekami kūriniai. Išgirdome itin kinematografišką Davido R. Gillinghamo Concertino 4 perkusininkams ir pučiamųjų ansambliui; patyrėme muzikinę kelionę į Lotynų Ameriką – Marco Fondo „Stubernic Fantasy“; pajautėme mistišką gamtos reiškinio, Mėnulio vaivorykštės muzikinį „atvaizdą“ – Nathano Daughtrey „Black Rainbow“. O viena didžiausių koncerto intrigų – pasaulinė premjera: Lino Rimšos specialiai „Giunter Percussion“ parašytas kūrinys „March&Drum“, pagyvinęs koncertą pačiais netikėčiausiais ritmais ir harmonijomis. Kolektyvams dirigavo Ugnius Vaiginis.

 

Gillinghamo „Concertino“ savo airišku skambesiu ir trimitų gausmu užbūrė publiką nuo pirmųjų garsų ir džiugino klausytojus iki pat kūrinio pabaigos. Fordo „Stubernic Fantasy“ yra skirtas kompozitoriaus kolegoms, savo aštriais akordais, aštria ritmika ir „mistiškais“ akordais pribloškė klausytojus. Piotro Čaikovskio baletų muziką primenanti kūrinio pradžia, pritariant timpanui ir marimbai, vis išgaudama gražius tutti akordus, džiugino klausytojų ausis. Kompozicija iš tikrųjų paveikė savo gaivališkumu, kilusiu, rodos, iš pačios Lotynų Amerikos, nevengiant ir neretai kompozicijoje užtinkamų pauzių ar spalvingo temos plėtojimo. Instrumentų kaita tutti-solo taip pat neleido nuobodžiauti. Publika galėjo gėrėtis bene romantiškiausiu šio vakaro epizodu Valdovų Rūmuose.

 

Su Afrikos folkloro prisodrintu kūriniu „Wenda Kanawa“ mušamųjų trio hipnotizuojančiai perkėlė į šokio ritmus. Plojimais pritarianti publika pati įsitraukė į šią nuotaikingą kompoziciją, o soluojantis būgnininkas užbaigė atokvėpio akimirką galinga šešioliktinių salve.

 

Daughtery „Black Rainbow“ nuskambėjo labai gaiviai ir pakvietė klausytojus susikaupti ties jau renginio pabaigą pranašaujančiais muzikos garsais.
 

Rimšos džiazu dvelkianti kompozicija „March&Drum“ kaip visada nustebino savo gaivališkumu. Vienas po kito įsitraukiantys instrumentai įtraukė ir klausytoją. Veržlus ir paslaptingas kūrinys vėl leidžia neabejoti kompozitoriaus talentu. Savo ryžtinga gaida nuo pradžios iki galo kūrinys išties užbūrė ir leido gėrėtis kompozitoriaus meistriškumu ne tik suvaldyti ansamblį, bet ir išplėtoti meninę mintį, panaudojant ir aštresnius sąskambius. Nuolat skambanti ta pati kūrinio tema perauga į būgnų solo, o atsikartojanti nepalieka abejonės, kad tai kažkas naujo ir labai patrauklaus. Harmoniškai slystantys akordai greitėjančiu tempu sukelia jaudulį ir pasigėrėjimą muzika vis iš naujo.  Labai tirštu, karštu ritmu besibaigianti Rimšos kompozicija, atrodo, suteikė žmonėms motyvaciją kitą rytą eiti į darbą su gera nuotaika.

 

Taigi, neabejotinai tą šaltą rudens vakarą Valdovų Rūmai ir koncerte dalyvavę muzikantai kiekvienam klausytojui pasistengė pakelti temperatūrą. Koncertuose kartais pasigendame aštresnio ar įdomesnio akordo ar tiesiog artimesnės širdžiai melodijos, tačiau šiame jų tikrai netrūko. Kolektyvai, diriguojami puikaus dirigento U. Vaiginio, galėjo tiesiog užlieti beribe muzikos jūra ir stebinti klausytojus savo virtuoziškumu.