Muzika

 

Vienos klasikai britų apsuptyje

LMTA simfoninis orkestras, nuotr. D. Matvejevo

„Sausakimša salė byloja, jog Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio orkestro koncertai yra labai laukiami ir svarbūs“ – tokiais žodžiais balandžio 4-osios vakaro koncertą pradėjo vedėja Justė Jankauskaitė. Vakaro svečiai buvo dirigentas iš Jungtinės Karalystės Clarkas Rundellis ir solistai Caroline Savickienė (obojus), Edvardas Kuleševičius (klarnetas) bei Andrius Stankevičius (trimitas). Dirigentas Cl. Rundellis dirba su įvairiais Europos šalių orkestrais, o rengiamų kūrinių skalė apima nuo nedidelių ansamblinių pjesių iki stambių sceninių veikalų orkestrui ar chorui.


 

Aš žinau, aš žinau šią melodiją!

Corinne Chapelle

Pastaraisiais mėnesiais išgyvename gan niūrų laikotarpį klasikinės muzikos renginių prasme. Dauguma Vilniaus miesto koncertinių salių yra laikinai uždarytos rekonstrukcijai, tad jaučiamas renginių stygius. Naturalu, kad žmonės suskubsta pirkti bilietus vos tik paskelbus renginį, o koncertinėse salėse laisvų vietų veik nerasime. Tokį reiškinį pastebėjau ir kovo 8-osios vakarą, kai į Vilniaus kongresų rūmuose vyko koncertas „Corinne Chapelle: Smuiko romantika“.


 

Artimiau pažinti save ir kitus

2019-02-25
Skirmantė Valiulytė, nuotr. D. Matvejevas

Daugeliui kultūros žmonių puikiai pažįstama muzikologė Skirmantė Valiulytė jau ilgokai darbuojasi Filharmonijos visuomenės informavimo srityje, rašo straipsnius ir dažniausiai lieka kitoje viešo matomumo pusėje. Įdomu pakalbinti ir iš arčiau pažinti šią asmenybę, juolab kad jos interesų laukas yra nepaprastai platus. Jis apima ir akademinę muziką, ir rūpestį bei domėjimąsi Lietuvos etnine kultūra ir savo gyvenamos vietos – Naujosios Vilnios – bendruomene, siekia krikščionybės žinių gilinimą Lietuvos katalikų mažojoje akademijoje bei bažnytinio giedojimo pažinimą ir praktikavimą.


 

Maestro Joną Aleksą prisimenant

Jonas Aleksa, nuotraukos autorius nežinomas

 XX a. istorija, ypač meno, buvo nusėta didžių žmonių ir jų pasiekimų. Lietuva taip pat neliko nuošalyje. Valstybės teatras tarsi pats savaime sėjo daigus augti nuostabiam derliui. Ir tas derlius suviešėjo. Ko gero, pats nuostabiausias vaisius, buvo maestro Jonas Aleksa (1939–2005), kuriam šiemet vasario 23-iąją būtų sukakę aštuoniasdešimt metų. Prisiminimais apie maestro dalinasi Henrikas Tarvydas, Sofija Jonaitytė, Angelė Litvaitytė ir Regina Šilinskaitė.


 

Bekuriant muzikinę gyvybę

Eva Reiter, nuotr. šaltinis evareiter.com

Eva Reiter – ryški senosios ir šiuolaikinės austrų muzikos atlikėja bei kompozitorė, kuri nebijo eiti savo keliu. Jos kūrybos nesupainiosi su niekuo kitu – garsinės erdvės tarsi kruopščiai sumontuoti sonoriniai stebuklai kuriamos jos pačios įvaldytais instrumentais viola da gamba ir išilgine fleita. Apie muzikines įtakas ir klampų bei stebuklingą vidinį muzikos gimdymo procesą su muzike kalbėjosi Ona Jarmalavičiūtė.


 

Muzikologo Christiano Heindlio kelias

Christianas Heindlis, nuotr. M. Publig

Šis žmogus visą savo gyvenimą ir karjerą paskyrė vienam tikslui – pasauliui pristatyti Austrijos modernios muzikos sceną. Muzikologas ir žurnalistas Christianas Heindlis, ko gero, asmeniškai pažįsta daugiau austrų kilmės kompozitorių, nei bet kuris kitas šių dienų muzikologas. Heindlis dalina patarimus dirbantiems su šiuolaikine rimtąja muzika ir pasakoja apie savo profesinę gyvenimo patirtį.


 

Apie koncertų ciklą „CRRNT“ ir alternatyvią muziką

Domantas Pūras 2019-01-21
 „Aurelijus Užameckis Axiom“ koncertas Kauno menininkų namuose, nuotr. Enesto Lylaus

Vis dažniau baruose, klubuose ir tiesiog miestuose galime nugirsti keistesnės, neįprastos muzikos skambesį. Alternatyviosios akademinės bei elektroninės muzikos festivalių lankytojų kiekis ir susidomėjimas jais auga. Lietuvos muzikinis pogrindis pradėjo sparčiai kisti. Vieną vėlų žiemos penktadienį susitikau su keturiais vyrais, atsakingais už alternatyvios muzikos koncertų ciklą „CRRNT“. Tai Aurelijus Užameckis, Kristupas Gikas, Kazimieras Jušinskas ir Simonas Kaupinis. Norėjau šiek tiek daugiau išsiaiškinti apie jų veiklą ir atstovaujamą muziką.


 

(Ne)lauktas atsisveikinimas su „Traviata“

„Traviata“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Lietuvio pasąmonėje yra įsitvirtinusi nuomonė, jog su G. Verdi opera „Traviata“ privaloma sutikti Naujuosius metus. Net ir tas žmogus, kuris gyvenime nėra buvęs operoje, „Traviatos“ pavadinimą žino ar bent jau yra girdėjęs. Per 98-erius metus LNOBT scenoje „Traviata“ rodyta daugiau nei 800 kartų.


 

Kas įsiminė 2018-aisiais?

2018-12-31
„Šokis  dulkių siurbliui ir tėčiui", nuotr. L. Vansevičienė, Menų spaustuvės archyvas

Jaunosios kritikos forumo „M-puslapiai“ autoriai pasidalino 2018-ųjų metų įspūdžiais: labiausiai įsiminusiais jaunaisiais menininkais, projektais ir pastebėjimais, ko šiemet stigo teatro, muzikos, dailės ir kino srityse.


 

Gaidos laiko juostoje

Laurie Anderson, nuotr. D. Matvejevo

Paskutines dienas skaičiuojantis ruduo išsiskyrė vasaros mėgdžiojimu, sukėlusiu siurrealistinius atgalinės laiko tėkmės pojūčius. Vos spėjus perprasti šią naują būseną, ji traukiasi, užleisdama vietą pilkosioms masėms: debesų, šaltojo sezono paltų, skėčių... Tik taip nutiko, kad pilkumą šį kartą taikliai užgožė paraleliai prasidėjęs „Gaidos“ manifestas, skelbiantis laiko tėkmei nepavaldžius aktualiosios muzikos fenomenus. 


 

Absoliučiai vienkartinis akimirkos aktas

Onutė Narbutaitė, nuotr. V. Jurgelevičiaus

„Absoliučiai vienkartinis akimirkos aktas“, – taip savo autorinį kamerinių kūrinių koncertą (lapkričio 7 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje) apibūdino kompozitorė Onutė Narbutaitė. Pati komentuodama kūrinius, jų kontekstus, kompozitorė koncertui suteikė ir dar vieną išraiškingą bei autentišką kūrybos balsą.


 

Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas I

Domas Žeromskas, organizatorių nuotr.

Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ rengėjai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedra organizavo projektą „Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas“, skirtą LMTA studijuojantiems jauniesiems muzikologams bei kitų specialybių studentams. Dalyviai rašė straipsnius apie kurį nors vieną festivalio koncertą. Skelbiame konkurso dalyvių recenzijas.


 

Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas II

Gorilla Mask, organizatorių nuotr.

Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ rengėjai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedra organizavo projektą „Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas“, skirtą LMTA studijuojantiems jauniesiems muzikologams bei kitų specialybių studentams. Dalyviai rašė straipsnius apie kurį nors vieną festivalio koncertą. Skelbiame konkurso dalyvių recenzijas.


 

Filharmonijos scenoje karaliavo būgnų komplektas

„Mantra Perkussion“, nuotr. šaltinis filharmonija.lt

Spalio 28-ąją dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pasirodė vienas žymiausių JAV perkusijos ansamblių „Mantra Percussion“. Nesitikėjau, kad pirmą ir kol kas vienintelį kartą Baltijos šalyse pasirodę perkusininkai surinks tokią gausią publiką. Salė buvo sausakimša, o koncertas tikrai ne tradicinis.


 

Baltai juodi išlaikė pusiausvyrą

Kasparas Mikužis ir Milda Daunoraitė, nuotr. O. Posaškova

Esame įpratę rašyti recenzijas, o vėliau ir skaityti apie įspūdingus renginius, kuriuose pasirodo aukšto profesinio lygmens atlikėjai ar net legendos. Tačiau neretu atveju pamirštame, o gal ir nebuvome girdėję, kol kas dar ne tokių įžymių, bet itin žavių, besigludinančių perliukų. Lapkričio 7-osios vakarą Vaidilos klasikos koncertų salę užliejo jaunųjų pianistų Mildos Daunoraitės ir Kasparo Mikužio atliekama muzika koncerte „88 baltai juodi“.


 

Fleitų muzikos dovana festivaliui „Gaida“

Karolis Variakojis, nuotr. iš festivalio „Gaida“ archyvo

Šių metų aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“ turtingas atlikėjais, kompozitoriais, kūriniais, kurių šį kartą – per šimtą, iš kurių net 8 premjeros. Viena iš jų – italų fleitininko Manuelio Zurria‘os ir lietuvių fleitų jungtino kolektyvo orkestro koncertas. Kuo šis „Gaidos“ festivaliui skirtas debiutas ypatingas?


 

Vėlinės su klasika

Vilniaus arsenalas, nuotr. autorės

Spalio 28-osios popietę, kuomet dargana už lango paslėpė daugelį gyventojų namuose, patys drąsiausieji ir ryžtingiausieji rinkosi į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų Vilniuje, kur skambėjo kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ atliekama barokinė, klasicistinė ir šiuolaikinė muzika.


 

Liusi Haris – aistra ir viltimi prieš savo lemtį

Ainė Jacytė 2018-11-02
Gabrielė Bielskytė, nuotr. iš Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) neseniai įvyko miuziklo „Džekilas ir Haidas“, sukurto pagal mistinę Roberto Louiso Stevensono novelę „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, premjera. Greta tarp gėrio ir blogio besiblaškančio daktaro Henrio Džekilo, kūrinyje nemažiau ryški yra jį pamilusi Liusi Haris, įkūnijanti aistrą ir viltį. Miuzikle šį vaidmenį kuria jaunos solistės: Marija Arutiunova, Gabrielė Bielskytė ir Dagna Kondratavičiūtė.


 

Akordeonisto Vytenio Danieliaus patirtys

Vytenis Danielius, nuotr. K. Zagaraitės

Šį rugsėjį jaunas akordeonistas Vytenis Danielius drauge su daugiau nei šimtu akordeonistų iš devyniolikos skirtingų valstybių dalyvavo pasauliniame akordeonistų konkurse „Coupe Mondiale“. Su V. Danieliumi kalbamės apie jo patirtį konkurse ir jauno muziko šiandieną, įprasminamą spaudant mygtukus ir klavišus, atidarant kelią oro tėkmei, idant garsas išsiskleistų – skambėtų.


 

Nebaigtųjų simfonijų ciklas su estiška pranašyste

Koncertas „Nebaigtoji simfonija", nuotr. D. Matvejevo

Savotiškai vieningas, tačiau kartu labai kontrastingas. Toks buvo spalio 6-sios koncertas, vykęs Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras įgarsino didžiųjų romantikų nebaigtuosius šedevrus: Franzo Schuberto ir Gustavo Mahlerio simfonijas. Koncerto centru tapo Algirdo Martinaičio simfonija ir estų šiuolaikinio kompozitoriaus Erkki-Sveno Tüüro kūrinys orkestrui ir akordeonui. Šių dviejų skirtingų epochų kūrėjų įtraukimas skatina permąstyti, kodėl buvo pasirinkti tokie kūriniai, kas tarp jų bendro.