Bekuriant muzikinę gyvybę

Eva Reiter (g. 1976) – stipri austrų muzikos pasaulio asmenybė, nesižvalganti į kitus ir jų nuomones. Ryški senosios ir šiuolaikinės muzikos atlikėja bei kompozitorė nebijo eiti savo keliu ir muzika išreikšti tikrosios savęs. Jos kūrybos nesupainiosi su niekuo kitu – garsinės erdvės tarsi kruopščiai sumontuoti sonoriniai stebuklai kuriamos jos įvaldytais instrumentais viola da gamba ir išilgine fleita. Šių kompozicijų gimimo procesas, ko gero, dar įdomesnis negu girdimas rezultatas. Apie muzikines įtakas ir klampų bei stebuklingą vidinį muzikos gimdymo procesą su muzike kalbėjosi Ona Jarmalavičiūtė.

 

Akivaizdu, kad muzika Jus lydėjo nuo mažumės. Kaip apsisprendėte tapti atlikėja, kompozitore?

Nemanau, kad pati tai nusprendžiau ar priėmiau sąmoningą sprendimą. Tai buvo natūralus procesas ir aš visą laiką savaime einu muzikos keliu. Nuo ankstyvos vaikystės turiu tam tikrą potraukį menui, o ypač muzikai – muzikinių idėjų ir meno kūrinių pristatymui. Ilgą laiką įsivaizdavau savo ateitį siesianti su vizualiaisiais menais, bet galiausiai pasilikau su muzika. Visada buvau raginima pristatyti ir įgyvendinti savo menines „idėjas“.

Kokios patirtys Jums turėjo didžiausią įtaką kaip muzikantei?

Buvo keletas labai stiprių muzikinių įspūdžių. Kelios akimirkos bemuzikuojant sukėlė euforišką svaiginančią būseną ir tai mane iš tiesų labai stipriai paveikė. Vienas iš „eureka“ momentų nutiko atliekant H. Purcellio „Fantasies gamba consort“ bakalauro studijų metais. Taip pat būtų galima paminėti darbą su Wandelweiserio kolektyvu, veiklą bendradarbiaujant su Fausto Romitelliu ir atliekant jo muziką (ypač man įsiminė jo kompozicija „Metalų indeksas“ (angl. An Index of Metalls) ir taip pat savo pačios kompozicijos „Seascape u.a.“ kūrimą bei atlikimą.

Eva Reiter, nuotr. šaltinis evareiter.com

Studijavote keliose skirtingose muzikos krypties studijose Austrijoje ir Olandijoje. Kokią įtaką Jūsų kompozicijai turėjo kiti muzikai, o ypač Jūsų mokytojai – Paulius Leenhoutsas, Walteris van Hauweas, Mieneke van der Veldena?

Mano violos da gamba ir išilginės fleitos instrumentų atlikimo meno dėstytojai atvedė mane į techninę instrumento įvaldymo kulminaciją, suteikė man techniką ir prieigą prie skirtingo repertuaro, taip pat ir su tuo susijusio mokslinio konteksto. Labai džiaugiuosi, kad mano dėstytojas ir magistro studijų kuratorius Walteris van Hauweas paskatino mane drąsiai bandyti ir viešai pristatyti savo pirmuosius kompozicinius bandymus, kurie man pačiai tuo metu buvo vis dar gana neaiškios. Jis taip pat skatino mane kompoziciniam darbui skirti vis daugiau dėmesio. Aš iki šiol esu labai dėkinga likimui, kad sutikau tokį kompetetingą ir nuoširdų dėstytoją. Tai mane suformavo ir sustiprino kaip kurėją.

Studijavote du skirtingus senovinius instrumentus. Kiek Jūsų kūryba yra įkvėpta ir suformuota Jūsų violos da gamba ir išilginės fleitos studijų? Kokią įtaką šie instrumentai ir jų repertuaras daro Jūsų asmeninei kūrybai?

Mano kompozicijose visuomet yra taikomas glaudus ryšys su jose skambančiu instrumentu ir jo ypatybėmis bei galimybėmis. Kaip išilginės fleitos ir violos da gamba atlikėja, gana anksti susipažinau su pagrindiniais pučiamųjų ir styginių instrumentų veikimo metodais, ir šios žinios buvo nepaprastai naudingos komponuojant muziką šitokio pobūdžio instrumentams. Kiekvieno naujo kompozicinio proceso pradžioje paprastai improvizacijos forma tyrinėju ir išbandau instrumentus, kuriems komponuoju – siekiu naujai pažvelgti į jų galimybių ribas. Mano nuomone, šitoks eksperimentinis priėjimas ir pasirinkimas komponuoti improvizacinio pobūdžio muziką netradiciniam instrumentui tapo labai svarbiu pirmuoju žingsniu mano kompoziciniame procese.

Manau, kad viena pagrindinių Jūsų kūrybos tendencijų yra bandymas suderinti senovinę ir šiuolaikinę muzikos tradicijas. Kaip šie du poliai atsirado Jūsų kūryboje ir kokiu principu derinate juos tarpusavyje – ar šias dvi stilistikas matote kaip konstrastus, o galbūt randate jose panašumų?

Savo muzikinio vystymosi metu turėjau dvigubą – muzikanto atlikėjo ir kompozitoriaus –tapatybę. Tai viduje kūrė keletą naujų estetinių perspektyvų, iš kurių stengiuosi žvelgti į pasaulį ir kelti meninius apmąstymus. Mano pirmasis muzikinis kontaktas įvyko su renesanso ir baroko muzika, tik kiek vėliau susidomėjau naująja šiuolaikine muzika. Mane pirmieji įkvėpę senosios muzikos kompozitoriai buvo Thomas Tallis, Johnas Dowlandas, Henris Purcellis, Williamas Byrdas, taip pat Orlandas di Lassas, Ludwigas Senflas, Johannas Hermannas Scheinas ir kt. Kiek vėliau susidomėjau tokiais kompozitoriais, kaip Claudio Monteverdi, Georgu Friedrichu Telemannu, Johannu Sebastianu Bachu, Marinu Maraisu, Arcangelu Corelli Antonio Vivaldi ir t. t. Jie suformavo mano pagrindinį supratimą apie senąją muziką. Šiuolaikinė muzikos estetika, ypač muzikos retorikos ir artikuliacijos srityse, iš esmės suformavo mane kaip šių dienų kompozitorę. Muzikinės praktikos metai šioje srityje labai pakeitė mano požiūrį į vokalinį garso formavimą, artikuliavimą ir afektų išraiškas.

Evos Reiter kompozicija „ My Iron spurred Lady“

Kas Jus labiausiai žavi muzikoje kaip meno formoje?

Mane nepaprastai žavi muzikos laikinumas, tiesioginis muzikos ir laiko santykis (į kurį įeina istorinis laikas, mūsų patirtas ir išgyventas laikas bei nesuvokiamas niekuomet nesustojantis laiko srautas). Taip pat erdvės kūrimas partitūroje. Man patinka muzikos kaip fizinio gesto, hipotetinės logikos ir dabarties momento suvokimas. Muzikos poveikis žmogui taip pat yra susijęs su sudėtingais fiziologiniais procesais, kurie mane nepaprastai domina. Taip pat domiuosi notacija ir bandymu užrašyti bei išreikšti tokius dalykus, kurie dažniausiai yra toli nuo mūsų suvokimo galimybių ribų.

Kas Jums asmeniškai yra svarbiausias dalykas, sąlygojantis muzikos kompozicijos sėkmę?

Sėkmės kategorija man nėra svarbi. Žinoma, mes visi kaip kūrėjai norime būti išklausyti, pripažinti ir gerbiami, bet aš nesiekiu savo kūryba patenkinti publikos. Net ir „ašarojimas“ gali būti ne kas kita, kaip sėkmės ženklas. Mano kūrybos tikslas yra iškelti sau svarbius, esmę kabinančius klausimus ir rasti savyje drąsos iš šių klausimų narpliojimo kilusias vizijas nešti į sceną ir pristatyti kitiems viešai. Man asmeniškai kompozicija yra sėkminga, jei, pirmiausia, ją bekomponuodama praturtėjau nauja patirtimi ir, antra, galėčiau sukurti man pačiai patinkantį skambesį, išreikštą tęstinumo ir atsinaujinimo pagrindu.

Kaip dažniausiai kurdama priimate kompozicinį sprendimą?

Komponuodama aš visuomet seku muzikinę logiką, kuri įsitvirtina proceso pradžioje ir ją paprastai sąlygoja mano muzikiniai ketinimai, formuojami prieš prasidedant kompoziciniam procesui. Taip pat komponuojant ir priimant su kūryba susijusius sprendimus svarbu nepamiršti, kad dirbu su skambančia medžiaga ir visa kita be skambesio yra bendrai atpažįstamos muzikinės materijos nuostatos. Visas šis kūrybinis procesas man apima skambesio, kaip sudėtingo reiškinio, suvokimą ir savo prielaidų pripažinimą bei įvykdymą. Taip pat dažnai mąstau su perspektyva į ateitį, įsivardinu savo pačios lūkesčius ir pretenzijas, ir bandau į visa tai įsiklausyti.

Kas yra pagrindinis įkvėpimo šaltinis Jūsų kaip kūrėjos gyvenime? Kiek asmeniška yra Jūsų kūryba – ar ji yra paremta Jūsų biografinėmis patirtimis?

Mano muzika nėra asmeniška. Mane labiausiai domina politinės, socialinės temos. Taip pat ideologiniai, filosofiniai konstruktai, vizijos, įžvalgos apie alternatyvius tos pačios istorijos scenarijus. Mane dažnai įkvepia perskaitytos knygos ar matyti filmai. Taip pat nepaprastai duomiuosi mistika.

Kaip dažniausiai formuojate naujas muzikines idėjas? Ar jos ateina iki Jums pradedant komponuoti?

Domiuosi mane užvedančiomis temomis, gromuliuoju turimą informaciją, skęstu savo mintyse ir tuomet staiga galvoje susiformuoja kažką panašaus į vientisą utopinę muzikinę viziją. Po to paprasčiausiai nebėra kur dėtis, tenka pradėti ir bet kokia kaina ją įgyvendinti iki galo. Kompozicijos idėja gali būti susijusi su ansambliu, kuriame groju ir jo instrumentine sudėtimi. Taip pat tai gali būti struktūrinė muzikos idėja, kuri vėliau dažniausiai turi didelę įtaką kūrimo procesui, atlikimo vietai, klausymosi, skambėjimo situacijai ir t.t.    

Evos Reiter kompozicija „The Lichtenberg Figures“     

Ką komponavimo procese Jums reiškia muzikos eskizavimas? Kokią rolę jis atlieka Jūsų kūrybiniame procese?

Dažniausiai naudoju įvairių lygių eskizus. Dažnai kuriu prekompozicinius brėžinius ir planus, kai turiu išsikėlusi kūrybinius klausimus, susijusius su muzikinės medžiagos išdėstymu (linijiniu ar sąrašo pavidalu), o taip pat ir judėjimą erdvėje, atlikimo choreografiją ir pasirodymą scenoje. Be to, atlieku daugybę naudojamų instrumentų skambesio įrašų, kurie veikia panašiai kaip sonoriniai pavyzdžiai ar eskizai. Vėliau kompoziciniame procese jie gali būti atmesti. Vėliau užbaigiu tradicine notacija kuriamus eskizus, ant popieriaus lapo penklinėse bandau kurti ženklus, stengiuosi iš naujo atrasti muzikos žymėjimą arba iš naujo jį konceptualizuoti. Kai kuriose situacijose man svarbu išbandyti su vidiniu garso skambesiu susijusias idėjas, toje fazėje, kai „zonduoju“ savo pirmąją muzikinę viziją. Šiuo kūrybiniu momentu tikrinu, kokia patvari mano susikurta idėjinė ir sonorinė sistema, bei jų pirminiai pavidalai eskizuose. Tačiau kai kuriais atvejais geriau ne surasti savo kompozicijos pagrindą ir įsitikinti jos logiškumu ir patikimumu, o palikti tai atrasti patiems atlikėjams. Ir leisti jiems nustebinti tave savo interpretacija.

Ar konstruktyvumo pradas svarbus Jūsų kūrybiniame procese? Kaip paprastai formuojate konstruktyvias idėjas?

Muzikinis mąstymas formomis ir konstrukcijomis gali būti įvardintas kaip esminis mano pastarųjų metų darbo ir kūrybos variklis. Remiantis kompozicijos idėja, projektuoju įvairias griežtas koncepcijas ir sistemas, kurios tampa pirminiu ir esminiu kompozicijos tašku, šerdimi ir daugeliu atvejų absoliučiai atspindi mano viziją.

Muzikinė intuicija mano kūrybiniame procese turi korekcijos vaidmenį. Ja naudojuosi bandydama išgryninti intelektualines sąvokas ir idėjas. Remdamasi vidiniu muzikiniu instinktu, leidžiu sau priimti tam tikrus sprendimus, kuriuos konceptualizuoti ir paaiškinti sugebu tik retrospektyvoje, pasibaigus kompoziciniam procesui. Taigi mano kuriamos sonorinės idėjinės koncepcijos sukuria savo pačių gyvavimą, kurio negalima numatyti iš anksto. Konstrukcijos ir struktūros man tampa priemone, kurią galiu išbandyti ir su kuria galiu eksperimentuoti.

Kai aš komponuoju sistemiškai, beveik kiekvienoje kompozicijoje tam tikru momentu mano viduje sukyla didelis sunkumas, pasipriešinimas, vidinis kūrybinis užtemimas. Tuomet man labai sunku plėtoti kompoziciją. Manau, kad tokiais momentais aš kaip kūrėja esu vidujai stumiama arčiau savo gebėjimų ribos. Būdama tokiose būsenose vis dažniau pasitikiu savo intuicija ir renkuosi aklai ir pasąmoningai judėti toliau. Tačiau, vertinant retrospektyviai, šitokie etapai ir šitoks kūrybinio proceso skirstymas yra daugiausiai matomas naujausiose mano kompozicijose ir tai galėtų būti naujausia tendencija mano muzikos komponavime.

Ačiū Jums už pokalbį!