Džiazuojantys „Druskomanijos“ vėjai

Gaja Klišytė 2019-05-28

Vienas paskutinių šių metų šiuolaikinės muzikos festivalio „Druskomanija“ koncertų, rengiamų Vilniuje, įvyko gegužės 15 dieną, salėje virš baro „Vėjai“. Gal neatsitiktinai pasirinktos vietos kontekste „Druskomanijos“ vėjai atpūtė džiazo garsus, kurie maloniai, tačiau skirtingais rakursais, įsiliejo į du šio vakaro koncertus, o kūrybinę laisvę, užkoduotą pačiose džiazo muzikos šaknyse, įkūnijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bigbendas ir grupė „Castor Stetson“.

Vakarą pradėjo LMTA bigbendas su paruoštomis penkiomis Big Bang premjeromis, tarp kurių skambėjo du užsienio (Danieliaus Schnocko, Danieliaus Bickertono) ir trys lietuvių kompozitorių (Justinos Šikšnelytės, Leonardo Pilkausko, Mantvydo Pranulio) kūriniai. Prieš  koncertą bigbendo vadovas Tomas Dičiūnas pasidžiaugė, kad tarp viso repertuaro į jų koncertinę programą įsiliejo įvairaus plano kompozitorių kūriniai, kuriais ir turėjome galimybę mėgautis. LMTA džiazo orkestras koncertą pradėjo argentiniečių kompozitoriaus Danieliaus Bickertono kūriniu „Sierra de las Animas“, kuris paradoksaliai sukūrė lietuviško santūrumo įspūdį. Lyriškas, melodingas, ganėtinai tradiciškai skambantis kūrinys šviesiomis nuotaikomis pradėjo koncertą, kuris tiek emociškai, tiek energetiškai nuosekliai aktyvino vakaro atmosferą. Trys paskutiniai, lietuvių kompozitorių, kūriniai nuskambėjo itin gaivališkai. Leonardas Pilkauskas prieš nuskambant jo kūriniui „Subculture Paradox“ nedaugžodžiavo ir įvardino savo kompoziciją „sinkopuotu požiūriu į subkultūrinį paradoksą“. Energingas ir ritmingas kūrinio išpildymas su vis išryškinamomis solinėmis saksofono ir perkusijos partijomis žaismingai plėtojo kūrinį, kas nuosekliai atvedė į paskutę bigbendo koncerto kompoziciją. Mantvydo Pranulio kūrinys „Silence Before Storm“ ne veltui buvo pasirinktas koncerto pabaigai. Kompozicija pradėta pianino atliekama įsimintina muzikine tema, iš kurios netikėtai išsivystė ekspresyvus džiazo raizginys, turintis aliuzijų į viduramžiškas intonacijas. Penkios skirtingos koncerto kompozicijos buvo nuotaikingai atskleistos laisvės nestokojančių LMTA bigbendo narių, o programos energijos užtaisas koncerto pabaigoje sušildė salę antram vakaro koncertui.

„Druskomanija“, LMTA bigbendas, nuotr. T. Tereko

Penkių perspektyvių muzikantų grupė „Castor Stetson“, vadovaujama gitaristo Deimanto Balio, jau pirmuoju kūriniu prikaustė dėmesį savo profesionalumu ir laisve. Nors grupės sudėtis ne kartą keitėsi, tačiau tarpusavio susigrojimas ir įsiklausymas nepaliko vietos abejonėms. Jau prieš renginį buvo galima rasti informacijos apie kolektyvą, jų susidomėjimą vien tik originaliomis kompozicijomis, kuriose susikerta įvairūs muzikiniai stiliai, papildyti modernios džiazo kalbos elementais. Įvairiapusiška stilistinė muzikos kalba leido sąmonei persijungti į kitą plotmę, kurioje leidausi paskandinama improvizacijos laisvėje. Paskutiniame vakaro koncerte žavėjo ne tik tarpusavio įsiklausymas, bet ir organiškai išpildomos solinės, vieno ar kito grupės nario partijos. Nors grupė „Castor Stetson“, nepriklausomai nuo atlikėjų sudėties, per pastaruosius metus aplankė ne vieną džiazo festivalį („Vilnius Mama Jazz“, „Vilnius Jazz“, „Elektrėnai Jazz“, „Freedom Jazz“ Lenkijoje), neabejotinai jiems galima linkėti dar didesnio proveržio ir įvairesnių koncertinių erdvių.

Šių metų „Druskomanijos“ rengėjų šūkis – „išlaisvinti kūrybinę laisvę“, gegužės 15-osios koncerte atsispindėjo susirinkusios publikos susižavėjimo nestokojančiuose veiduose, kuriuose buvo galima įžvelgti geriausią atsaką atlikėjams ir jų muzikai. Trečiadienio koncertuose buvo įdomu stebėti ne tik scenoje grojančius atlikėjus, bet ir publikos reakciją į juos. Žinoma, gali didžiuotis ir festivalio organizatoriai, suteikę galimybę visiems dalyvavusiems įkvėpti gaivaus džiazuojančio „Druskomanijos“ vėjo.