Das Unheimliche jaudulys

Laura Sabaliauskaitė, „Konfliktas", 2016, nuotr. A. Anksaičio

Įžengęs į antrame „Titaniko“ aukšte veikiančią parodą „Anima(re)anima išplėstiniame lauke“ paprastas, eilinis žiūrovas iš tiesų gali pasijusti šiek tiek išplėstas ar bent išplėštas iš apatiškos komforto būsenos, leidžiančios ramiai slinkti pasieniui ir stebėti jei ne statiškus, tai bent neturinčius potencialo iššaukti epilepsijos priepuolio kūrinius, nekeliančius pasišlykštėjimo ar keisto susijaudinimo.


 

Gurmaniška vakarienė „Mūsų namuose“

„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo

Ar kada ragavote fatušo? O tradicinio libanietiško pupelių troškinio? Ar žinote, kaip kvepia prieš Jūsų akis gaminama tikra libanietiška vakarienė? Tuomet leiskite atverti duris į spektaklį  „Mūsų namai“ („Beytna“), kuris atidarė jau 21-ąjį kartą rengiamą didžiausią Baltijos šalyse tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis“.


 

Jaunoji tapyba. Kas tu esi?

Aira Urbonavičiūtė, „Maršrutas Nr.000001“, „50 minučių“, nuotr. I. Urbelytės

Šiandien su jumis kalbėsis nuolatinė baro Kauno paveikslų galerijoje lankytoja, nusprendusi apleisti draugų nusėstą fontaną ir valandėlei jų klegesį iškeisti į pamaldžią galerijos tylą. Iki gegužės 13-tos dienos čia vyksta studentų paroda „Jauna Kauno ir Rygos tapyba“. Reikia gi patikrinti, ką veikia žmonės, su kuriais tikriausiai esu kartu trynusi suolus galerijos rūbinėje! Taigi, su neišsivadėjusiu entuziazmu įlekiu į keičiamų ekspozicijų salę.


 

„Apeironas“: (be)ribiškumas

„Nekrozė“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas

Klaipėdoje susibūrusio teatro „Apeironas“ pavadinimo reikšmė – neapibrėžtas, beribis – kelia dvejopas mintis. Beribiškumas tarsi atliepia teatro ambicijas aprėpti daugelį dalykų, tačiau peržiūrėjus ne vieną šio teatro spektaklį atrodo, kad dar visai jaunas teatras jau turi tam tikrą gana gerai atpažįstamą stilistiką, temų, į kurias dažnai pasineria, lauką, vyraujančius darbo principus, kūrybinę komandą.


 

Atminties karuselė

Performansas „Olympian machine“, nuotr. M. Aleksos

Balandžio 17-osios vakarą į „Menų spaustuvės“ Juodąją salę gausus būrys alternatyviosios operos ir multidisciplininio meno gerbėjų susirinko stebėti „Olympian machine“ premjeros, kurios idėjos ir garso montažo autorius – Arturas Bumšteinas.


 

Žmogus – mokytojas Artūras Sinkevičius

Ainė Jacytė 2018-04-25
Artūras Sinkevičius, nuotr. A. Balaišio

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje etnokultūros pamokas pradinukams vedančio, folkloro ansambliui „Dzingulis“ vadovaujančio, Jono Paliaus II gimnazijoje muzikos mokančio ir žygeivių bei folkloro ansamblio „Gilė“ veiklą organizuojančio, 2016-aisiais Metų mokytojo vardą pelniusio Artūro Sinkevičiaus pamokose mokiniai naršo internete, susipažįsta su įvairiais muzikos instrumentais, šiuolaikiškai interpretuoja lietuvių liaudies dainas, pažindinasi su skirtingų tautų muzika. Su pozityviu ir humoro jausmo nepritrūkstančiu A. Sinkevičiumi kalbame apie mokytojo kelio pradžią, patirtis ir iššūkių nestokojantį darbą, kuriame, pasak jo, svarbiausia būti žmogumi.


 

Vietinės gyventojos žvilgsniu. Vilniaus Jeruzalė

Vilniaus Kalvarijos, nuotr. J. Gegelevičiūtės

Visų Vilniaus Jeruzalės rajono gatvių pavadinimai kelia šypseną: Rugių, Kviečių, Avižų, Braškių, Pievų, Aviečių... Tarsi sode, o ne mieste gyvenčiau! Iš tiesų, kadaise Jeruzalė buvo kaimas, nutolęs nuo miesto centro. Tai mena dar ir dabar išlikę privatūs senos statybos namai, kurie žiemą šildomi malkomis ir skleidžia malonų dūmų kvapą, taip primenantį kaimiškas vietoves. Tačiau šiandien Jeruzalė yra toli gražu ne Vilniaus paribiai.


 

Gyvenimo variklis – kūryba

Simonas Kuliešis, paroda „Socialinis plytų peizažas", nuotr. organizatorių

Su tapytoju Simonu Kuliešiumi susitikome VDU menų galerijoje „g101“, parodos „Socialinių plytų peizažas: Dr a Wing“ fone. Tai naujausia menininko paroda, kurioje pirmą kartą rodomi S. Kuliešio piešiniai. Nors daugiausiai dėmesio menininkas skiria tapybai, tačiau surengti vien tik piešinių parodą buvo sena jo svajonė. Su S. Kuliešiumi kalbamės ne tik apie jo parodą, bet ir apie kūrybinį procesą, inspiracijas kurti ir kodėl menininkas negali nekurti.


 

„Metropolitan Opera“ dienoraštis: du tenorai

Plácido Domingo ir Piotras Beczała, nuotr. metopera.org

„Metropolitan Opera“ teatro scenoje, operoje„ Luiza Miler“ legendinis tenoras P. Domingo pagrindinį Rudolfo vaidmenį atliko 1971–1979 m. ir buvo vienas iš daugiausiai kartų dainavusių šią rolę. Šiemet šis tenoras ėmėsi dainuoti baritonui skirto Millerio vaidmens. Naująjame sezone jaunąjį įsimylėjėlį Rudolfą atliks vienas pažangiausių šių laikų tenorų Piotras Beczała. Prieš prasidedant repeticijoms „Metropolitan Opera“ surengė video konferenciją, kurios metu du dainininkai aptarė operą, karjeros perspektyvas ir jų planus artėjančiame 2018–2019 m. sezone.


 

Gyvenimus keičianti Van Gogho kūryba

Ieva Šukytė 2018-04-05
Dorota Kobiela ir Hughas Welchmanas, nuotr. lovingvincent.com

Filmo „Jūsų Vincentas“ režisieriai Dorota Kobiela ir Hughas Welchmanas pirmieji pasaulyje sukūrė animacinį filmą aliejinės tapybos technika, pasakojantį apie dailininko postimpresionisto Vincento Van Gogho mirtį. „Kino pavasario“ metu susitikome su režisieriais pasikalbėti apie jų pirmąjį ilgo metro filmą.


 

Žmonių stebėjimas

Regina Pečiulytė, parodos „Gailestingumas“ eksponatas, nuotr. organizatorių

Apie menininkę Reginą Pečiulytę sužinojau iš negausių internetinėje erdvėje rastų biografijos nuotrupų. Dailininkė yra baigusi dailės istorijos ir teorijos studijas VDA, studijavusi filosofiją ir rusų filologiją. Šis platus humanitarinių interesų spektras perša mintį, kad ir kūrybinėje veikloje autorė turėtų domėtis žmogaus būsena, ieškoti giluminių atsakymų į klausimus, kurie iškyla kiekvienam – kas mes, iš kur atėjome ir kur einame?


 

Šv. Velykų proga – kelionė 300 metų atgal

Vargonai, nuotr. pexels.com

Neseniai teko pasikalbėti su naujai susikūrusio ansamblio nariais: Gabriele Ašmontaite, Lukrecija Stonkute, Emile Ribokaite ir Zbignevu Levickiu, rengiančiais koncertą Šv. Velykų proga. Pokalbis jaukioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonų auditorijoje buvo linksmas ir šiltas. Atlikėjai dalinosi tuo, kas paprastai lieka užkulsiuose: iškilusiais organizavimo, atlikimo iššūkiais, taip pat savo muzikinėmis įžvalgomis.


 

Tik nesakyk, kad per vėlu nebūna

„Jūsų Vincentas“

Šiais metais „Kino pavasario“ festivalyje rodomas „Jūsų Vincentas“ suteikė žiūrovams unikalią galimybę tapti kino istorijos liudininkais ir pamatyti pirmąjį pasaulyje aliejiniais dažais tapytą pilno metro filmą. Filme tapybiškai vaizduojami įvykiai nukelia į laikotarpį praėjus metams po paslaptingos Vincento Van Gogo mirties, kaip tapo įprasta manyti – savižudybės.


 

Tik pažiūrėk! Jis ateina!

Martynas Stakionis, nuotr. iš filharmonija.lt archyvo

„Tik pažiūrėk! Jis ateina!“, cyptelėjo šalia sėdėjusios, dar mokykloje besimokančios merginos. Ir nenuostabu, ši reakcija dirigento tikrai pelnyta. Energingai įbėgęs ir užšokęs ant dirigento pakylos, Martynas Stakionis save nebyliai pristatė – buvo aišku, jog tą vakarą, kovo 24-ąją, Lietuvos nacionalinės filharmonijos publika į svajų bangas nepanirs. Greičiau jau išgyvens Johanneso Brahmso inspiruotas jausmų audras.