Metų favoritė

Vasario 24 dieną Los Andžele įvyko reikšmingiausi kino apdovanojimai – 91-oji Oskarų ceremonija. Kaip ir kasmet, žiūrovai nesutaria dėl nugalėtojų. Vieniems atrodo, kad apdovanoti ne tie, kurie turėjo būti apdovanoti, kiti džiaugiasi savo metų favoritų sėkme. Nesutinku, kad „Žalioji knyga“ (Green Book, 2018) nusipelno geriausio filmo titulo. Labiau norisi pasidžiaugti, mano nuomone, svarbesnių filmų mažesnėmis pergalėmis. Vienas tokių – net devyniose kategorijose nominuotas režisieriaus Yorgoso Lanthimoso naujausias darbas „Favoritė“ (The Favourite, 2018). Šis filmas turėjo visus duomenis tapti šių metų favoritu.

Lanthimosas, gerai pažįstamas iš filmų „Omaras“ (The Lobster, 2016) ir „Iltinis dantis“ (Dogtooth, 2010), pristatė savitą, kontraversišką kostiuminės dramos interpretaciją. Neretai kostiuminės dramos grožio, spalvų, tekstūrų ir didybės išsiilgusias akis paperka savo estetika, bet retai kada stebina siužetu. Filme „Favoritė“ dera abu aspektai – scenografija ir kostiumai tampa tik priemone, padedančia skleistis siužetui ir aktorių talentui. Filmo laikas – XVIII a. pradžia. Vyksta Anglijos ir Prancūzijos karas, bet tai nėra pagrindinė šio filmo siužetinė linija. Favoritės istoriją kuria trys labai skirtingos moterys: itin emocionali Anglijos karalienė Ana (Olivia Colman), racionalioji Marlboro hercogienė Sara Čerčil (Rachel Weisz) ir ambicingoji tarnaitė Abigailė Hill (Emma Stone). Šių skirtingų moterų tarpusavio santykiai, konfliktai bei dialogai kuria siužetinę liniją, kuri prasideda Abigailės atvykimu į rūmus ir baigiasi Saros išvykimu. Nors beveik visas veiksmas vyksta vien tik rūmų teritorijoje, o ekrane visuomet matyti tie patys veidai, filmui netrūksta dinamikos, kurią sukuria netikėtai pasibaigiančios situacijos. Nenuspėjama yra ir karalienė Ana, kurios vaidmenį sukūrusi Olivia Colman buvo apdovanota Oskaru geriausios aktorės kategorijoje. Ana – labai ligota, iš pažiūros naivi ir depresyvi, tačiau sąmoningai gebanti manipuliuoti aplinkiniais. Ji – Anglijos valdovė, kuriai šalies valdytojo pareigos apsiriboja tik vienu kitu apsilankymu parlamente. Visą savo laiką ji skiria septyniolikai triušių, kurie simbolizuoja skaudžius karalienės išgyvenimus, ir rūmų naujokei Abigailei, kuri vis dažniau randa priėjimą prie nepastovios ir kaprizingos Anos.

„Favoritė“

„Favoritė“ pasakoja, kaip toli gali nuvesti ambicijos ir kaip tiesa pralaimi pataikaujančiam melui. Nuostabu, kad scenarijaus autoriai – du mažai žinomi scenaristai Tony McNamara ir Deborah Davis – kaip duetas debiutavo pateikdami emociškai gilų, ironišką ir intelektualiai šmaikštų darbą. Stebina ir tai, kad muziką šiam filmui kūręs kompozitorius Komeilas S. Hosseinis tai taip pat yra naujokas kine. Dėl ekspresyvių garsų „Favoritė“ šio kompozitoriaus dėka suskambėjo labai paveikiai. Ne mažiau svarbus ir operatoriaus darbas. Robbie Ryanas šiame filme eksperimentavo su itin plataus kampo objektyvu, taip kostiuminei dramai suteikdamas modernumo.

Lanthimosas nebijo naujovių, drąsiai kelia klausimus ir mato daug gilesnius žmogaus emocinio pasaulio sluoksnius. Naujausia režisieriaus drama – aktuali savo tema, drąsi pasirinkimais ir apgaulingai lengva turiniu. Akivaizdu, kad Holivudas, kaip ir karalienė Ana, šį kartą suklydo rinkdamasis favoritus.