Rubrikoje #Pabarstukai pristatome dar vieną dailininkę – Rasą Jančiauskaitę, šįkart reflektuojančią plastiko vartojimo kultūrą.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) neseniai įvyko miuziklo „Džekilas ir Haidas“, sukurto pagal mistinę Roberto Louiso Stevensono novelę „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, premjera. Greta tarp gėrio ir blogio besiblaškančio daktaro Henrio Džekilo, kūrinyje nemažiau ryški yra jį pamilusi Liusi Haris, įkūnijanti aistrą ir viltį. Miuzikle šį vaidmenį kuria jaunos solistės: Marija Arutiunova, Gabrielė Bielskytė ir Dagna Kondratavičiūtė.

Lapkričio 8 d. Vilniuje, o vėliau ir kituose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose prasidės laukiamiausia rudens kino šventė – Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kuris šiemet pasiūlys virš 80 filmų iš įvairių pasaulio kampelių. Kad nepasimestumėte filmų gausoje, štai filmai, į kuriuos rekomenduoju atkreipti dėmesį.

„M-puslapiai“ pristato naują rubriką #Pabarstukai. Be pabarstukų tortai irgi skanūs, bet su jais – gražiau! Tad nuo šiol kiekvieną savaitę džiaugsmu akims dalinsis du jauni dailininkai, pristatysiantys vizualinius tekstus. Pirmasis iš jų – Žilvinas Bražukas – kviečia pažvelgti į kultūros naujienas.

Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene“ šiais metais balansuoja tarp sąvokų „toli“ – „arti“. Todėl kyla klausimas, ar „toli“ žymi atstumą, o „arti“ – būseną? O gal atvirkščiai? Ar šiuolaikiniame pasaulyje, apskritai, įmanoma objektyviai suvokti, kur mes esame ir ką iš tikrųjų jaučiame?

Penktadienį Lietuvos kino teatruose startavo biografinė drama „Pirmasis žmogus“. Tai ketvirtasis režisieriaus Damieno Chazelle‘io pilno metro filmas. Naujosios juostos, pasakojančios tikrą istoriją, siužetas vyksta kosmoso lenktynių tarp Rusijos ir JAV įkarštyje. Atsiliekantys amerikiečiai užsibrėžia tikslą – būti pirmaisiais išsilaipinusiais mėnulyje ir taip įgyti persvarą prieš rusus. Šio ambicingo užmojo centre atsiduria savo tautos siekį įkūnijantis astronautas Neilas Armstrongas (Ryanas Goslingas).

Kartais susiklosčiusi padėtis savaime tampa situacijos išeitimi. Menininko atveju, jo kūrinio užbaigimas nereiškia galutinio taško. Veikiau kabliataškį. Realizavus idėją, į menininko klausimą „kas toliau?“ jo paties kūrinys numanomai atsako „toliau – (pasi)rodom“. Svarstymas apie parodą, kaip po kūrinio užbaigimo kitą menininko atliekamų veiksmų etapą, tvyro ir naujoje jaunų skulptorių (tandemo) Džiugo Šukio ir Mato Janušonio parodoje „Kitaip neišeina“, kuri vyksta POST galerijoje Kaune.

Šį rugsėjį jaunas akordeonistas Vytenis Danielius drauge su daugiau nei šimtu akordeonistų iš devyniolikos skirtingų valstybių dalyvavo pasauliniame akordeonistų konkurse „Coupe Mondiale“. Su V. Danieliumi kalbamės apie jo patirtį konkurse ir jauno muziko šiandieną, įprasminamą spaudant mygtukus ir klavišus, atidarant kelią oro tėkmei, idant garsas išsiskleistų – skambėtų.

Savotiškai vieningas, tačiau kartu labai kontrastingas. Toks buvo spalio 6-sios koncertas, vykęs Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras įgarsino didžiųjų romantikų nebaigtuosius šedevrus: Franzo Schuberto ir Gustavo Mahlerio simfonijas. Koncerto centru tapo Algirdo Martinaičio simfonija ir estų šiuolaikinio kompozitoriaus Erkki-Sveno Tüüro kūrinys orkestrui ir akordeonui. Šių dviejų skirtingų epochų kūrėjų įtraukimas skatina permąstyti, kodėl buvo pasirinkti tokie kūriniai, kas tarp jų bendro.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis Kaune pristatė dalį sostinėje rodytų filmų. Aptarsiu keturis filmus, kuriuose plėtotos meninės kūrybos – tiek profesionalios, tiek mėgėjiškos: eksperimentinės, virtualios ar pogrindinės – tema. Taip pat aptarsiu ir dar vieną filmą, skirtą įtemptam, įtraukiančiam susitelkimui į žmogaus psichologines ir fizines galimybes.

XII meno festivalyje „Mažeikiai 2018“ publikai buvo pristatyta ne tik laiko patikrintų žymių kompozitorių muzika, bet ir pasaulinė premjera – Artūro Mikoliūno simfoninis kūrinys. Programą pristatė Vokietijos jaunimo simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Vilmanto Kaliūno. Nors Vokietijos jaunimo simfoninio orkestro jauniausiam atlikėjas 14-kos, o vyriausias 20-ties metų, profesionalumas, gilus įsiklausymas į kiekvieną muzikinį garsą ir glaudus bendradarbiavimas su orkestro vadovu buvo aiškiai girdimas nuo pat pirmųjų koncerto garsų.

Vilniuje, (AV17) galerijoje, iki spalio 9 d. turime galimybę aplankyti skulptoriaus Andriaus Ermino parodą simboliniu pavadinimu „Žmogiškasis faktorius. Kūnai“. Tai – tęstinė autoriaus plėtojamos temos „Žmogiškasis faktorius“ paroda, apmąstanti žmogaus, aplinkos, buities ir jo kūrybos santykius.

Pamažu įsibėgėjantis klasikinės muzikos sezonas ruošiasi šildyti taip pat puikiai, kaip visada. Jubiliejiniais 100-mečio nepriklausomybės metais ypač suaktyvėjo mainai, kuriais galime džiaugtis girdėdami Berlyno „Konzerthausorchester“, kuris šiuo metu skaičiuoja daugiau kaip 60 metų siekiančią koncertavimo patirtį. Neeiliniu įvardintas ir labai lauktas koncertas rugsėjo 26-tąją sulaukė absoliučiai pilnos salės klausytojų.

Gerus filmus geriau atrasti vėliau, negu niekada. Neseniai Skalvijos kino teatre rodytas šių metų „Kino pavasaryje“ pristatytas lenkų kilmės žydų režisieriaus Samuelio Maozo filmas „Fokstrotas“. Filmas Venecijos kino festivalyje buvo apdovanotas Didžiuoju prizu, surinko daugybę kitų festivalių apdovanojimų. Tai antrasis vaidybinis Maozo filmas, kuris, kaip ir pirmasis, buvo įkvėptas asmeninės dalyvavimo Izraelio ir Libano kariniame konflikte patirties.

Režisieriui Gintarui Varnui, su teatru „Utopia“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastačiusiam spektaklį „Getas“, pavyko getą suvokti kaip neatsiejamą nuo šiandienos. Čia į teatrinį įvykį žvelgta kaip į individo gyvenimą – žiūrovas nejučia tampa geto dalimi arba siekia jį sugriauti.

Rugsėjo mėnesį Vilniaus koncertų salėse karaliauja 28-asis Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, kuris savo klausytojams nepaliauja siūlyti vieno muzikinio siurprizo po kito. Šio penktadienio vakarą vilniečius į įspūdingą Valdovų rūmų koncertų salę masino ir traukė Lietuvoje dar nematytas senovinis instrumentas liežuvį pamankštinti reikalaujančiu pavadinimu – nikelharpa (šved. nyckelharpa).