Sugrįžimas su vargonų gaudesiu
Pamažu įsibėgėjantis klasikinės muzikos sezonas ruošiasi šildyti taip pat puikiai, kaip visada. Jubiliejiniais 100-mečio nepriklausomybės metais ypač suaktyvėjo mainai, kuriais galime džiaugtis girdėdami Berlyno „Konzerthausorchester“, kuris šiuo metu skaičiuoja daugiau kaip 60 metų siekiančią koncertavimo patirtį. Neeiliniu įvardintas ir labai lauktas koncertas rugsėjo 26-tąją sulaukė absoliučiai pilnos salės klausytojų.
Hermanno Hildebradto vadovaujamas orkestras šiuo metu turi beveik 13 tūkstančių rėmėjų ir yra bene labiausiai koncertų salėse klausomas orkestras, turintis itin lojalią publiką. Pristatydamas apie 100 koncertų per sezoną, savo programoje orkestras atlieka kūrinius nuo Monteverdžio iki Lachenmanno. Pastaraisiais metais orkestras koncentruojasi į atlikimą, teikiantį svarbą klausytojams. Už tokį šiuolaikišką požiūrį 2017 metais buvo apdovanotas inovatyviausio orkestro vardu. Apdovanojimo žiūri apie orkestrą atsiliepė: „ryžtingai apibrėžia savo ryšį su gimtuoju miestu Berlynu. Muzikantai nori tapti vietiniu orkestru, skirtu visiems berlyniečiams, ir suformuoti įvairų bei sveiką požiūrį į klasikinę muziką“.
Trečiadienio vakarą filharmonijos erdvę džiuginęs orkestras tikrai pakerėjo savo profesionaliu atlikimu, atsižvelgiant į tai, jog programoje girdėjome pakankamai didelių ir sudėtingų žanrų kūrinius. Koncerto programa šį kartą užsitęsė net iki dviejų valandų. Teko išgirsti Otto Nicolai operos „Vindzoro šmaikštuolės“ (1848) uvertiūrą bei du stambius kūrinius – Josefo Jongeno koncertą orkestrui bei vargonams op. 81 (1926), taip pat Ludwiko van Beethoveno simfoniją Nr. 5 („Herojinė“, 1804). Pastaroji simfonija tapo savotišku finalo simboliu. Puikiai visiems žinomas ir ne kartą girdėtas Beethoveno herojinis šedevras įrėmino visą koncertą.
„Konzerthausorchester Berlin", nuotr. Marco Borggreve
Visgi norėtųsi kiek daugiau paanalizuoti Josefo Jongeno koncertą orkestrui ir vargonams, kadangi šį kūrinį koncertų salėse išgirsti proga pasitaiko rečiau. Tai vienas žymiausių belgų kompozitoriaus Jongeno kūrinių. Jam pavyko sukurti unikalią muzikinę kalbą, kurioje atsispindi tiek polinkis į eksperimentus, tiek ir lyrizmas. Ypač vertinama kompozitoriaus polifonija. Jongeno kūryba pasižymi žanrų ir tipų įvairove. Tačiau šiais laikais dažniausiai atliekama jo kūryba, skirta vargonams – solo ir su kitais instrumentais. Iš jų žymiausias ir labiausiai vertinamas – koncertas vargonams ir orkestrui op. 81., kurį mums ir teko garbė išgirsti. Koncertas buvo užsakytas dar 20 amžiaus pradžioje Rodmano Wanamakerio, verslo magnato, ir skirtas atlikti Filadelfijos teismo salėje. Tačiau dėl netikėtos Wanamakerio mirties 1928 metais, tuomet koncertas taip ir nenuskambėjo. Su Filadelfijos orkestru jam lemta buvo nuskambėti tik 2008 metais.
Koncerte išskiriami net du lygiaverčiai orkestrai, kadangi vargonai turi tokią pat svarbią ir spalvingą faktūrą kaip ir pats orkestras. Kalbant apie struktūrą, koncertas sudarytas iš keturių kontrastingų dalių. Pirmojoje dalyje skamba dorinės dermės fuga, kuri tampa tikru iššūkiu tiek vargonininkei, tiek orkestrui, kadangi reikalauja itin didelio susiklausymo. Antrojoje Divertimento dalyje, kuri buvo įkvėpta vargonininko Louiso Vierne’o, taip pat girdimas virtuoziškumas. Trečiojoje dalyje galima išgirsti Richardo Strausso bei Claude’o Debussy sąskambių. Galima pastebėti, jog Jongeno kūrinyje derinama pakankamai skirtinga stilistika: tiek impresionistiški skambesiai, tiek ir struktūruoja fuga. Na, o finalinėje, ketvirtojoje dalyje, suskamba didinga Toccata, kuri vėl primena apie prancūzų polifonijos tradiciją. Koncertas reikalauja itin didelio išpildymo ir tikslumo. Vargonininkei, latvei Ivetai Apkalnai, puikiai pavyko su tuo susitvarkyti. Beje, ji laikoma viena geriausių pasaulio vargonininkių. Jai yra tekę groti su tokiais orkestrais kaip Hamburgo ir Berlyno filharmonijų, taip pat Bavarijos radijo orkestru. Taip pat nuo 2017 metų ji yra svarbiausių Hamburgo Elbės filharmonijos „Klais“ vargonų atlikėja. Vargonininkė pademonstravo itin aukštą techniką ir leido klausytojams pasigėrėti pakankamai retai koncerto salėse girdimu instrumentu.
Nauji mainai ir muzikinių trupių apsilankymai visada džiugina ir leidžia klausytojams susipažinti su naujais potyriais. Panašu, jog per artėjantį šaltąjį laikotarpį filharmonijos salė ruošiasi džiuginti klausytojus puikiais koncertais. Berlyno „Konzerthausorchester“ norisi palinkėti dar ne kartą užsukti į Lietuvą ir kartu atsivežti berlynietiško laisvumo bei veržlumo.