Tarp disciplinų

 

Plačios šiuolaikinio meno erdvės

Monikos Dirsytės performansas „Kamuolys“. A. Tamulaitytės nuotr.

Rugsėjo 7 d. Panevėžio miesto gimtadienio metu, vyko Monikos Dirsytės performansas „Kamuolys“. Miestų šventės neretai susideda iš itin gausios renginių įvairovės. Įprastiniai komponentai yra prekybininkų mugės, vietinių ir (respublikinio masto) „mega“ žvaigždžių koncertai. Šiuo aspektu Panevėžys, jau ne pirmi metai iš eilės, bando šiaip jau masinei publikai skirtą renginį papildyti šiuolaikinio meno intarpais. Miesto gimtadienio programoje vis atsiranda atskiras punktas „šiuolaikinio meno erdvė“, kuriame, lyg ir turėtų rastis tai, kas traukia ir profesionalų meną vertinantį miestietį. Tačiau supratimas, kas yra šiuolaikinis menas, rodosi labai jau platus.


 

Kur susijungia akrobatika ir draugystė?

Spektaklio „Gregarious“ akimirka. Dainiaus Putino (Glasses'n beard Photography) nuotr.

Nuotaikingas šiuolaikinio cirko pasirodymas „Gregarious“, sukurtas dueto „Soon Company“, iš pirmo žvilgsnio atrodo mažų mažiausiai žavus, be to, po įspūdingų akrobatinių triukų apvalkalu galima įžvelgti daugybę egzistencinių idėjų. Vieną jų atspindi prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi mintis: „Vienintelė vertybė žemėje – tai žmogaus ryšys su žmogumi.“


 

Apie atvirą kūrybą, nekantrumą ir bandymus iš naujo pažinti kasdienę tikrovę

Juta Pranulytė 2018-12-17
Viktorija Damerell, nuotr. E. Staniulevičiūtės

Viktoriją Damerell sutikau prieš mėnesį, kai Kompozitorių namuose ji pristatė savo ir Gailės Griciūtės bendrą darbą ­­– garso instaliaciją „Akių gimnastika“. Tądien Viktorija vaišino lęšių troškiniu ir vynu, bei kvietė apsilankyti už kelių dienų atsidarysiančioje parodoje „Kasablanka“. Mes pasikalbėjome.


 

Audialinės patirtys „Garso teatro“ festivalyje

Juta Pranulytė 2018-11-20
Antano Dombrovskij garso skulptūra, nuotr. BCOR

„Garso teatras“ – tai pirmą kartą ir, pasak rengėjų, ne paskutinį, Lietuvoje vykstantis garso meno festivalis, apjungiantis vaizduojamojo, performanso ir garso meno praktikas. Festivalio organizatoriai Armantas Gečiauskas ir Tadas Stalyga į  Panevėžį sukvietė eksperimentinio garso kūrėjus iš daugelio pasaulio šalių. Čia jiems buvo atvertos teatro erdvės darbų atlikimui ir eksponavimui.


 

Šviesos fenomeno apmąstymai. Didingumas ir deprivacija

James Turrell, „Tewlwolow Kernow", 2013, nuotr. šaltinis jamesturrell.com/

Šviesa mistiška, paslaptinga, ji – didingumo apraiška, todėl ją siejame su Dievo sąvoka. Anglų kalboje dažna frazė to see the light, reiškianti kelio į Dievą radimą. Ėjimas į šviesą virsta Dievo paieškomis, kurias bandoma išreikšti tekstais, atvaizdais, dainomis, ritualais.

Sensorinė deprivacija – tai vienas stipriausių poveikių, kuriuos gali sukelti šviesa. Deprivacija – nepriteklius, trūkumas, netektis. Šviesa gali būti panaudota padėti žmogui, kaip terapija, būdas pažadinti vidinį balsą. Tokio panaudojimo pavyzdys būtų menininko Jameso Turrellio darbai.


 

Šviesos fenomeno apmąstymai. Vaizduotė ir didingumas

Paulius Šliaupa, „Regėjimo lenta", 2015

Kiekvienas suvokėjas išgyvena skirtingas didingumo patirtis, kurios palieka skirtingą įspaudą jo sąmonėje ir vaizduotėje. Vėliau, transformuojant šias patirtis į meno kūrinius, jos vėl įgauna dalelę to universalumo, neįvardijamos laisvės. Mano – tapytojo – kūryboje glaudžiai persimaišo šviesa, vaizduotė, pojūčiai, didingumas ir atminties temos, todėl nagrinėsiu jas kaip glaudžiai susijusias, kuriančias vientisus derinius.


 

Tyrimas per patyrimo prizmę

„Džiugai Open Air“ simpoziumo akimirka, nuotr. V. Paplausko

„BiteVilnius AiR“ rezidencijos organizuojamo „Džiugai Open Air“ savaitgalio simpoziumo idėja pagrįsta Ažuožeriuose, Anykščių rajone, 1988 ir 1989 m. vykusiais pirmaisiais hepeningų festivaliais Lietuvoje, inicijuotais Gintaro Sodeikos. Netoliese esančiame Džiugų kaime, Anykščių rajone, 2016 metais įkurta „BiteVilnius AiR“ erdvė simboliškai aproprijuoja pirmuosius tokio pobūdžio menininkų susibūrimus šalyje, kurie yra ir svarbus menininkės ir meno pedagogės, rezidencijos įkūrėjos Marijos Griniuk tyrimo objektas. Atsispirdama nuo pirmojo tokio performatyvaus, neinstitucinio, menininkų iniciatyva suburto renginio, „BiteVilnius AiR“ rezidencija meta simbolišką iššūkį Lietuvos meno laukui.


 

Gėlių kapinės. Monte Vettore

Monte Vettore, nuotr. P. Šliaupos

Paulius Šliaupa dalijasi įspūdžiais ir vaizdais iš rūke ir sniege skendinčio Monte Vettore.


 

Naujosios technologijos muziejininkystėje. Valstybės pažinimo centro atvejis

Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. iš Valstybės pažinimo centro archyvo

Šiuolaikinė muziejininkystė vis dažniau įsitraukia į visuomenės tendencijas, darosi moderni ir atliepianti aktualijas. Tam, kad lankytojas būtų sudomintas ir suintriguotas, muziejams reikalinga nuolatinė kaita, atvirumas ir įvarios pagalbinės priemonės. Viena jų – naujosios technologijos. Lietuvoje jos itin plačiai pritaikytos Valstybės pažinimo centre.


 

Antrasis žurnalo „Į“ numeris provokuoja įbristi į vandenį

Ainė Jacytė 2018-05-21
Žurnalas Kaunui „Į“, nuotr. Kauno fotografijos galerijos

Gegužės 10–13 dienomis vykusio „Gallery Weekend Kaunas“ metu, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo pristatytas antrasis Kauno miestui skirto žurnalo „Į“ numeris, kurį leidžia Kauno fotografijos galerija. Šis numeris nagrinėja vandens temą, kadangi Kaunas – miestas, įkurtas dviejų upių – Nemuno ir Neries – santakoje.


 

Atminties karuselė

Performansas „Olympian machine“, nuotr. M. Aleksos

Balandžio 17-osios vakarą į „Menų spaustuvės“ Juodąją salę gausus būrys alternatyviosios operos ir multidisciplininio meno gerbėjų susirinko stebėti „Olympian machine“ premjeros, kurios idėjos ir garso montažo autorius – Arturas Bumšteinas.