Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ rengėjai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedra organizavo projektą „Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas“, skirtą LMTA studijuojantiems jauniesiems muzikologams bei kitų specialybių studentams. Dalyviai rašė straipsnius apie kurį nors vieną festivalio koncertą. Skelbiame konkurso dalyvių recenzijas.

Spalio 28-ąją dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pasirodė vienas žymiausių JAV perkusijos ansamblių „Mantra Percussion“. Nesitikėjau, kad pirmą ir kol kas vienintelį kartą Baltijos šalyse pasirodę perkusininkai surinks tokią gausią publiką. Salė buvo sausakimša, o koncertas tikrai ne tradicinis.

Esame įpratę rašyti recenzijas, o vėliau ir skaityti apie įspūdingus renginius, kuriuose pasirodo aukšto profesinio lygmens atlikėjai ar net legendos. Tačiau neretu atveju pamirštame, o gal ir nebuvome girdėję, kol kas dar ne tokių įžymių, bet itin žavių, besigludinančių perliukų. Lapkričio 7-osios vakarą Vaidilos klasikos koncertų salę užliejo jaunųjų pianistų Mildos Daunoraitės ir Kasparo Mikužio atliekama muzika koncerte „88 baltai juodi“.

Šių metų aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“ turtingas atlikėjais, kompozitoriais, kūriniais, kurių šį kartą – per šimtą, iš kurių net 8 premjeros. Viena iš jų – italų fleitininko Manuelio Zurria‘os ir lietuvių fleitų jungtino kolektyvo orkestro koncertas. Kuo šis „Gaidos“ festivaliui skirtas debiutas ypatingas?

Spalio 28-osios popietę, kuomet dargana už lango paslėpė daugelį gyventojų namuose, patys drąsiausieji ir ryžtingiausieji rinkosi į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų Vilniuje, kur skambėjo kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ atliekama barokinė, klasicistinė ir šiuolaikinė muzika.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) neseniai įvyko miuziklo „Džekilas ir Haidas“, sukurto pagal mistinę Roberto Louiso Stevensono novelę „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, premjera. Greta tarp gėrio ir blogio besiblaškančio daktaro Henrio Džekilo, kūrinyje nemažiau ryški yra jį pamilusi Liusi Haris, įkūnijanti aistrą ir viltį. Miuzikle šį vaidmenį kuria jaunos solistės: Marija Arutiunova, Gabrielė Bielskytė ir Dagna Kondratavičiūtė.

Šį rugsėjį jaunas akordeonistas Vytenis Danielius drauge su daugiau nei šimtu akordeonistų iš devyniolikos skirtingų valstybių dalyvavo pasauliniame akordeonistų konkurse „Coupe Mondiale“. Su V. Danieliumi kalbamės apie jo patirtį konkurse ir jauno muziko šiandieną, įprasminamą spaudant mygtukus ir klavišus, atidarant kelią oro tėkmei, idant garsas išsiskleistų – skambėtų.

Savotiškai vieningas, tačiau kartu labai kontrastingas. Toks buvo spalio 6-sios koncertas, vykęs Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras įgarsino didžiųjų romantikų nebaigtuosius šedevrus: Franzo Schuberto ir Gustavo Mahlerio simfonijas. Koncerto centru tapo Algirdo Martinaičio simfonija ir estų šiuolaikinio kompozitoriaus Erkki-Sveno Tüüro kūrinys orkestrui ir akordeonui. Šių dviejų skirtingų epochų kūrėjų įtraukimas skatina permąstyti, kodėl buvo pasirinkti tokie kūriniai, kas tarp jų bendro.

XII meno festivalyje „Mažeikiai 2018“ publikai buvo pristatyta ne tik laiko patikrintų žymių kompozitorių muzika, bet ir pasaulinė premjera – Artūro Mikoliūno simfoninis kūrinys. Programą pristatė Vokietijos jaunimo simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Vilmanto Kaliūno. Nors Vokietijos jaunimo simfoninio orkestro jauniausiam atlikėjas 14-kos, o vyriausias 20-ties metų, profesionalumas, gilus įsiklausymas į kiekvieną muzikinį garsą ir glaudus bendradarbiavimas su orkestro vadovu buvo aiškiai girdimas nuo pat pirmųjų koncerto garsų.

Pamažu įsibėgėjantis klasikinės muzikos sezonas ruošiasi šildyti taip pat puikiai, kaip visada. Jubiliejiniais 100-mečio nepriklausomybės metais ypač suaktyvėjo mainai, kuriais galime džiaugtis girdėdami Berlyno „Konzerthausorchester“, kuris šiuo metu skaičiuoja daugiau kaip 60 metų siekiančią koncertavimo patirtį. Neeiliniu įvardintas ir labai lauktas koncertas rugsėjo 26-tąją sulaukė absoliučiai pilnos salės klausytojų.

Rugsėjo mėnesį Vilniaus koncertų salėse karaliauja 28-asis Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, kuris savo klausytojams nepaliauja siūlyti vieno muzikinio siurprizo po kito. Šio penktadienio vakarą vilniečius į įspūdingą Valdovų rūmų koncertų salę masino ir traukė Lietuvoje dar nematytas senovinis instrumentas liežuvį pamankštinti reikalaujančiu pavadinimu – nikelharpa (šved. nyckelharpa).

Festivalio „Banchetto musicale“ koncerte „Vox nostra“ skambėjo įvairių tipų organumai. Juos atliekant buvo demonstruojamos viduramžių sakraliosios vokalinės muzikos skambesio platybės, gerai aidinčios giliuose Pranciškonų vienuolyno bažnyčios skliautuose.

Šiais metais minint 100-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines turime galimybę lankytis gausybėje renginių, skirtų pristatyti ir puoselėti lietuviškosios kultūros klodus. Ne išimtis ir birželio 21-ąją dieną įvykusi erdvinės muzikos veiksmo „Spengla“ premjera, sukvietusi klausytojus į Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų“ fabriko erdves.

22-asis Vilniaus festivalis birželio 19-ąją pasibaigė su trenksmu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje susirinkusi tikrų tikriausia minia susižavėjusi stebėjo vieno iš geriausių pasaulyje orkestrų, Vienos filharmonijos, debiutą Lietuvoje.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) paskutinę pavasario dieną rampos šviesas išvydo paskutinis buvusio teatro vadovo Gintauto Kėvišo projektas – Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Idomenėjas“. Drauge su Geteborgo opera (Švedija) parengtą premjerą (dirigentas Johannesas Wildneris, režisierius Grahamas Vickas) Vilniuje lydėjo audringi publikos plojimai ir šūksniai bravo.

Nutilus vasario 16-osios aidams ir, atrodo, viskam pasibaigus, kuomet Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaras eina į pabaigą, Estijos nacionalinis operos ir baleto teatras į Lietuvą atvežė net 3 spektaklius. Pagal susitarimą teatrai atveža vieną operą, vieną baletą bei vieną nacionalinį savo šalies kūrinį.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje etnokultūros pamokas pradinukams vedančio, folkloro ansambliui „Dzingulis“ vadovaujančio, Jono Paliaus II gimnazijoje muzikos mokančio ir žygeivių bei folkloro ansamblio „Gilė“ veiklą organizuojančio, 2016-aisiais Metų mokytojo vardą pelniusio Artūro Sinkevičiaus pamokose mokiniai naršo internete, susipažįsta su įvairiais muzikos instrumentais, šiuolaikiškai interpretuoja lietuvių liaudies dainas, pažindinasi su skirtingų tautų muzika. Su pozityviu ir humoro jausmo nepritrūkstančiu A. Sinkevičiumi kalbame apie mokytojo kelio pradžią, patirtis ir iššūkių nestokojantį darbą, kuriame, pasak jo, svarbiausia būti žmogumi.

„Metropolitan Opera“ teatro scenoje, operoje„ Luiza Miler“ legendinis tenoras P. Domingo pagrindinį Rudolfo vaidmenį atliko 1971–1979 m. ir buvo vienas iš daugiausiai kartų dainavusių šią rolę. Šiemet šis tenoras ėmėsi dainuoti baritonui skirto Millerio vaidmens. Naująjame sezone jaunąjį įsimylėjėlį Rudolfą atliks vienas pažangiausių šių laikų tenorų Piotras Beczała. Prieš prasidedant repeticijoms „Metropolitan Opera“ surengė video konferenciją, kurios metu du dainininkai aptarė operą, karjeros perspektyvas ir jų planus artėjančiame 2018–2019 m. sezone.

Neseniai teko pasikalbėti su naujai susikūrusio ansamblio nariais: Gabriele Ašmontaite, Lukrecija Stonkute, Emile Ribokaite ir Zbignevu Levickiu, rengiančiais koncertą Šv. Velykų proga. Pokalbis jaukioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonų auditorijoje buvo linksmas ir šiltas. Atlikėjai dalinosi tuo, kas paprastai lieka užkulsiuose: iškilusiais organizavimo, atlikimo iššūkiais, taip pat savo muzikinėmis įžvalgomis.

„Tik pažiūrėk! Jis ateina!“, cyptelėjo šalia sėdėjusios, dar mokykloje besimokančios merginos. Ir nenuostabu, ši reakcija dirigento tikrai pelnyta. Energingai įbėgęs ir užšokęs ant dirigento pakylos, Martynas Stakionis save nebyliai pristatė – buvo aišku, jog tą vakarą, kovo 24-ąją, Lietuvos nacionalinės filharmonijos publika į svajų bangas nepanirs. Greičiau jau išgyvens Johanneso Brahmso inspiruotas jausmų audras.