Penkios pasakos su „Vilniaus arsenalu“

Šaltą ir vėjuotą rugsėjo 29-osios popietę kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ pakvietė į savo koncertą „Rudens divertismentas“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Savo 33-ąjį kūrybinį sezoną pradėjęs ansamblis per metus vien tik Vilniuje surengia 5-6 koncertus, kuriuose publika vos sutelpa. Ir išties, originalios programos bei muzikantų profesionalumas priverčia ploti ir prašyti kartoti beveik visus kūrinius.

Ansamblio nariai Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas) ir Sergejus Okruško (fortepijonas) surengė, galima sakyti, unikalų koncertą. Nuo pat įsikūrimo „Vilniaus arsenalas“ specializavosi barokinės muzikos srityje, šiek tiek vėliau į visus savo koncertus įtraukdavo bent vieną lietuviškos muzikos kūrinį. Per 90 naujų kūrinių gimė būtent ansamblio iniciatyva. O šis koncertas buvo tas retas atvejis, kai lietuviška muzika neskambėjo. Šiomis dienomis, kuomet visuomenė aktyviai priešinasi šiuolaikiniam menui, „kalvelei“ Lukiškių aikštėje, istorinių asmenybių vardais pavadintų gatvių pervadinimui ir t.t., galbūt ir ansamblis atsitraukė nuo lietuviškos muzikos? Tiesa, daugelį metų gyvavusi tradicija groti šiuolaikinę lietuvių muziką ne visada buvo publikos suprasta. O ir niekam ne paslaptis, jog šiandieniniai kompozitoriai nebekuria taip, kaip kurdavo senoji karta – Eduardas Balsys, Julius Juzeliūnas, arba ne taip visiems suprantamai kaip Giedrius Kuprevičius ar Zita Bružaitė. Šiandieninėse kompozicijose labai trūksta idėjų, turinio, harmonijos. Daugelis kūrinių persmelkti bedvasiškumo, stokoja originalumo, vienas kitą kopijuoja. Dažnai, klausantis ansamblio programų, šiuolaikinė muzika net iškrisdavo iš konteksto. Tad labai norisi pasidžiaugti ansamblio programa, kurioje šiuolaikiškumo nebuvo nė kvapo. O tai labai patiko publikai.

Koncertą pradėjo Roberto Schumanno „Keturios pasakos“, op. 132. Nuskambėjusios keturios dalys buvo gaivališka pradžia. Leido prisiminti vasaros šilumą, bet lyriškesnėse dalyse leidusi suprasti, jog vasara praėjo ir jau įpusės ruduo, o su juo ateis ir niūrios nuotaikos. Tad koncerto pradžioje nuskambėjęs kūrinys buvo tarsi kelrodė žvaigždė, skatinanti nepasiduoti rudens depresijai.

Vėliau koncerte nuskambėjo kito vokiečių romantiko Maxo Brucho kūrinys „Kol Nidrei“ altui ir fortepijonui, op. 47. Šis, žydiškomis melodijomis grįstas kūrinys bene labiausiai patiko publikai, nes ji labai ilgai plojo bei dėkojo muzikantams. O kūrinio harmonija bei dinamika, lėtas R. Romoslausko ir S. Okruško grojimas bei pagrindinių melodijų plėtotė leido pasinerti į savotišką transo būseną. Retas kompozitorius sugeba taip įtraukti publiką. M. Bruchas gyveno labai įdomiu laiku: gimė, kuomet pasaulis dar mintinai mokėjo Gioacchino Rossini, Gaetano Donizetti ir Vincenzo Bellini operų siužetus, bet jau žavėjosi Giuseppe Verdi ir jo dieviška muzika. O kompozitorius mirė, kuomet pasaulis jau buvo patyręs karo siaubą. O muzikinis pasaulis buvo pažengęs gerokai į priekį. Tad klausantis M. Brucho kompozicijų galime jausti istorijos tėkmę. Muzikanto užduotis – tą tėkmę išjausti, kas R. Romoslauskui ir S. Okruško puikiai pavyko.

Koncertui įpusėjus girdėjome Dariuso Milhaud siuitą fleitai, altui ir fortepijonui, op. 157b. Keturios dalys buvo tarsi žaidimas, lengvas atokvėpis tarp sunkių kūrinių. Publiką sužavėjo virtuoziškos fleitos bei fortepijono partijos.

Atokvėpis buvo reikalingas prieš, ko gero, grandioziškiausią koncerto programos dalį – George’o Gershwino fragmentus iš operos „Porgis ir Besė“. Ši grandiozinė opera, trunkanti beveik 4 valandas yra vienas populiariausių kūrinių JAV. Žymioji „Metropolitan Opera“ Niujorke prieš kelias savaites pradėjo naująjį sezoną būtent šios operos premjera. Lietuvos publika šį spektaklį matė tik 1968 metais, kuomet premjera įvyko Operos ir baleto teatre. „Rudens divertismento“ koncerte publika girdėjo šios operos transkripcijas fleitai ir fortepijonui. Kūrinys taip visus sužavėjo, jog po visų dalių buvo plojama, taip sukeliant lengvą muzikantų šypseną.

Koncertą užbaigė „Vilniaus arsenalo“ mėgstamo atlikti Astoro Piazzollos Penki tango. Ansamblis groti tango aktyviai pradėjo prieš beveik penkerius metus. Ši programa taip išpopuliarėjo, jog gruodžio 31-ąją – per kasmetinį ansamblio šventinį koncertą – išgirsime ir gerėsimės vien tik A. Piazzollos muzika. Tango žanras į koncertų sales atėjo būtent A. Piazzollos dėka ir išpopuliarėjo visame pasaulyje. O ansamblis šią nuostabią muziką taip puikiai atlieka, jog publika, atrodo, ims ir pradės šokti, kas pas mus itin reta.

Žvelgiant iš perspektyvos, „Vilniaus arsenalas“ yra vienas ryškiausių kamerinių ansamblių Lietuvoje. Įvairios koncertų programos, specialūs koncertai, skirti jubiliejams, bendradarbiavimas su Lietvuos kompozitorių sąjunga, daugybės šiuolaikinių kūrinių inicijavimas, gastrolės visame pasaulyje ir t.t. Tad šiam ansambliui norisi palinkėti visokeriopos sėkmės ir daugybės koncertų ateityje.