„Metropolitan Opera“ dienoraštis: du tenorai

Kovas „Metropolitan Opera“ teatrui nebebuvo toks įtemptas, kokie buvo pirmieji metų mėnesiai. Po sudėtingo vasario, kai teko dorotis su tokiais sunkiais veikalais kaip „Parsifalis“, „Semiramidė“ ar „Elektra“, sudėtingesnis buvo tik naujasis W. A. Mozarto operos „Visos jos tokios“ pastatymas, kurio veiksmą statytojai perkėlė į 1950-ųjų Niujorko atrakcionų parką. Paskutinį kartą buvo rodomi „Elektros“ ir „Semiramidės“ spektakliai. Pastarąją tiesiogiai kino ekranuose galėjo išvysti ir Lietuvos žiūrovai. Į sceną po trumpos pertraukos sugrįžo G. Puccinio šedevrai, kasmet rodomi po kelias dešimtis kartų ir vis dar pritraukiantys pilną salę žiūrovų. Tai operos „Bohema“, „Madam Bateflai“ ir „Turandot“, kuri kitais metais turėtų būti pastatyta ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje. Antroje mėnesio pusėje, pasibaigus anksčiau minėtoms operos, vietą repertuare užėmė G. Donizettio opera „Liučija di Lamermur“, ilgai laukta Mozarto opera „Visos jos tokios“ ir bene laukiamiausias pastatymas – G. Verdžio opera „Luiza Miler“, kuri savo prabangia scenografija nenusileidžia legendinėms F. Zeffirellio operoms „Bohema“ bei „Turandot“.

 

„Metropolitan Opera“ internetinėje svetainėje skaitytojams buvo pateiktas įdomus pokalbis, kuriame kalbėjosi du žymūs pasauliniai tenorai Plácido Domingo ir Piotras Beczała. Šio teatro scenoje legendinis tenoras P. Domingo pagrindinį Rudolfo vaidmenį atliko 1971–1979 m. ir buvo vienas iš daugiausiai kartų dainavusių šią rolę. Šiemet šis tenoras ėmėsi dainuoti baritonui skirto Millerio vaidmens. Naująjame sezone jaunąjį įsimylėjėlį Rudolfą atliks vienas pažangiausių šių laikų tenorų Piotras Beczała. Prieš prasidedant repeticijoms „Metropolitan Opera“ surengė video konferenciją, kurios metu du dainininkai, kuruojami Jay‘aus Goodwino, aptarė operą, karjeros perspektyvas ir jų planus artėjančiame 2018–2019 m. sezone.

 

Plácido Domingo: Piotrai, ar tu Niujorke?

Piotr Beczała: Ne, ne. Aš esu Vienoje.

P. D.: Tu Vienoje, o aš Pekine.

Jay‘us Goodwinas: O aš esu Niujorke. Taigi susitinkame drauge, būdami skirtinguose žemynuose.

P. D.: Džiaugiuosi, kad prisijungei prie šios nuostabios operos, Piotrai.

P. B.: Taip, tai bus fantastiška. Tikiuosi, kad tilpsiu į tavo kostiumą.

P. D.: (Juokiasi). Tačiau tai jau visiškai kitoks pastatymas, negu tas, kuriame paskutinį kartą dainavau.

P. B.: Labai gaila. Ką tik Vienoje dainavau savo pirmąjį Don Chosė, o mano kostiumo dalys buvo originalios, autentiškos, kadaise vilkėtos paties Domingo! (Juokiasi)

P. D.: Taip. Vienoje šis pastatymas nesikeičia jau daugybe metų. Girdėjau, jog tau labai pasisekė. Nuoširdžiausi sveikinimai!

P. B.: Dėkoju.

J. G.: Taigi, Piotrai, ar Domingo tau, kaip jaunam menininkui, padarė didelę įtaką?

P. B.: Na žinoma! O kam nepadarė? Kai buvau moksleivis, didžiausią įspūdį man paliko Franco Zeffirellio filmas-opera „Otelas“, kuriame Placido atliko pagrindinį vaidmenį. Be to, susižavėjau jo Don Chosė ir Kavaradosiu „Toskoje“. Šie fantastiški kūriniai, kuriuos pamačiau per televiziją, tikrai paskatino mane eiti šiuo keliu.

Plácido Domingo ir Piotras Beczała, nuotr. metopera.org

P. D.: Nuo pat pradžių buvau didelis Piotro gerbėjas, ypač po to, kai dirigavau G. Verdžio „Requiem“ Lenkijoje po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties (2005 m.), o šis ten dainavo. Kiekvienoje operoje, kurioje dirbome kartu, jis buvo tikrai fantastiškas – lengvas, subtilus ir gražus balsas, emocija, išraiška, pajautimas. Aš negaliu atsidžiaugti, jog jis dainuos Rudolfą šioje nuostabioje operoje „Luiza Miler“. Man asmeniškai (manau, kad Piotras greičiausiai su manimi sutiks) tai yra vienas iš sunkiausių tenoro vaidmenų. Tai lyrinė opera, bet ji taip pat turi ir nemažai sunkių draminių šuolių. Manau, kad tai bus puikus vaidmuo, padėsiantis toliau vystyti balsą.

P. B.: Taip, sutinku, kad Rudolfo partija yra labai sudėtinga. Pirmajame veiksme viskas labai panašu, kaip G. Donizetti muzikoje, bet vėliau ši rolė tampa vis dramatiškesnė. O štai trečiajame veiksme Rudolfas žiaurumu gali lygiuotis į Otelą.

P. D.: Žinai, įdomu, kad palyginai „Luizą Miler“ ir „Otelą“. Tai tiesa – Rudolfas nužudo Luizą dėl visų įvykusių klaidų ir nesusipratimų. Jis ateina jos nubausti visai kaip Otelas. Operos labai panašios, nors jų parašymą skiria daugybė metų.

J. G.: Verdis rašė daug įsimintinų tėvo-sūnaus ir tėvo-dukters vaidmenų, tačiau „Luiza Miler“ iš tikrųjų turi abi šias puikias poras – Luiza ir jos tėvas ir Rudolfas bei jo tėvas – jų santykiai ir yra operos pagrindas. Kas šiuos santykius paverčia tokiais stipriais?

P. D.: Na, pirmiausiai tai yra emocijos, išgyventos paties Verdžio. Jis buvo labai nelaimingas tėvas, palaidojęs abu savo vaikus šiems net nesulaukus pirmųjų gimtadienių. Galbūt dėl to gražiausia jo muzika yra parašyta tėvams ir dukterims: Rigoletas ir Džilda, Amonsaras ir Aida, Simonas Bokanegra ir Amelija. Du duetai tarp Luizos ir jos tėvo yra tiesiog nuostabūs, neapsakomi.

J. G.: Tiesa. Muzikinė Milerio tema, žinoma, yra mažiau įspūdinga, nei Rudolfo, visgi ji tokia graži...

P. D.: Taip, Mileris yra kenčiantis personažas. Verdžiui neįprasta, kad baritonas nėra šios operos piktadarys. Jis tik bando apsaugoti savo dukterį. Jo partija šlovinga.

P. B.: Vis dėlto mane labiausiai jaudina finalinis trio: Luiza, Rudolfas ir Mileris. Tai taip paprasta, ir kartu ir genialu.

J. G.: Trečia šio trio narė spektaklyje yra sopranas Sonja Yoncheva.

P. D.: Taip, ir aš ja labai didžiuojuosi, nes ji yra mano konkurso „Operalia“ nugalėtoja. Ji yra fenomenali dailininkė, nepriekaištinga muzikė ir aktorė. Tačiau mums nepavyko suplanuoti spektaklių kartu, todėl šis spektaklis bus pirmoji galimybė dirbti kartu. Labai to laukiu.

J. G.: Pažvelkime į kitą sezoną – Piotrai, jūs dainuosite ir naujajame F. Cileos operos „Adriana Lecouvreur“ pastatyme, kur atliksite Mauricijaus vaidmenį. Tai rolė, su kuria Placido debiutavo „Metropolitan Operoje“ dar 1968 m. Taip pat šis vaidmuo buvo paskutinis jo kaip tenoro vaidmuo, kurį jis atliko po daugiau nei 40-ties metų 2009-aisiais.

P. B.: Prieš porą mėnesių sukūriau savo pirmąjį Mauricijų su Anna Netrebko Vienoje, tai buvo pirmas didelis mano žingsnis į verizmo pasaulį. Man patinka muzika, kuri vaizduoja realybę ir atveria naujus horizontus. Ši muzika kardinaliai skiriasi nuo tos, kurią dainavau iki šiol.

J. G.: Placido, jūs dainuosite pagrindinį vaidmenį operoje „Džanis Skikis“, kuri yra G. Puccinio triptiko dalis.

P. D.: Išties, anksčiau dažnai dainuodavau dramatiškus vaidmenis, o šis vaidmuo bus komiškas. Tai bus svarbus spektaklis, nes juo bus minimos 100-osios triptiko sukūrimo metinės.

J. G.: Labai laukiame šių kūrinių. Jie turėtų būti nuostabūs, ypač „Luiza Miler“.

P. B.: Sutinku. Aš Vienoje jau porą savaičių, ir nors aktyviai koncertuoju, sėdžiu čia diena iš dienos ir mokiausi Rudolfo partiją. Kiekvieną dieną atrandu ką nors naujo, vis geriau suprantu šią muziką.

 

Parengta pagal metopera.org.