Gyvenimus keičianti Van Gogho kūryba
Filmo „Jūsų Vincentas“ (Loving Vincent, 2017) režisieriai Dorota Kobiela ir Hughas Welchmanas pirmieji pasaulyje sukūrė animacinį filmą aliejinės tapybos technika, pasakojantį apie dailininko postimpresionisto Vincento Van Gogho mirtį. „Kino pavasario“ metu susitikome su režisieriais pasikalbėti apie jų pirmąjį ilgo metro filmą.
Kodėl iš visų menininkų nusprendėte pasirinkti būtent Vincentą Van Goghą?
Dorota Kobiela: Iš tikrųjų nemačiau kito pasirinkimo. Norėjau parodyti menininko gyvenimą per jo kūrybą. Aplinkui daug puikių menininkų, tačiau retai kuris tapė savo aplinką ir gyvenimą.
Hughas Welchmanas: Jis tapė savo batus, vaizdą pro langą, žmones, kurie jam patarnavo restoranuose ar atnešdavo laiškus. Per jo paveikslus galima pamatyti visą jo gyvenimo panoramą.
Kai rašėte scenarijų, ar rėmėtės Van Gogho laiškais, ar vien tik kūryba?
H. W.: Rėmėmės ir laiškais, ir paveikslais. Taip pat perskaitėme jo biografijas, amžininkų prisiminimus. Skaitėme daktaro Gacheto, gydžiusio Van Goghą, laiškus. Stengėmės perskaityti viską, kas susiję su mūsų filmo veikėju. Rašant scenarijų svarbiausia buvo gera istorija, todėl siekėme, kad viskas atitiktų jo biografiją ir laiškus.
Ar naudojotės meno istorikų pagalba?
H. W.: Dirbome kartu su Van Gogho muziejumi, kurio darbuotojai mums davė prieigą prie atliktų tyrimų. Be to, gavome literatūros sąrašą, kurį reikėtų perskaityti. Klausinėjome, kokius dažus jis naudojo, kaip jis piešė, kokius įrankius pasitelkė savo kūriniams.
Filmas atrodo kaip detektyvas, kuriame bandoma išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko Van Goghui.
H. W.: Mes vis dar bandome. Filme aptarėme tris istorijos versijas. Tačiau proceso metu sužinojome apie 30–40 skirtingų istorijų. Turėjome būti tarsi detektyvai, spręsdami, kurios iš tiesų buvo įmanomos. Teko girdėti ir tokių kvailų istorijų, kad Van Goghas priklausė masonams ir pan.
Prie filmo dirbo daugiau nei 100 tapytojų. Kiek laiko užtruko sukurti filmą?
H. W.: Prie filmo dirbo 125 dailininkai iš 21 šalies. Pirmoji grupė prie filmo dirbo dvejus metus. Prieš tai dar vienerius metus 20 menininkų dirbo prie paveikslų dizaino.
Kaip atrinkote tuos 125 tapytojus?
H. W.: Iš pat pradžių žinojome, kad ieškosime tapytojų Lenkijoje. Kėlėme įvairias reklamas, į kurias atsiliepė 1000 dailininkų. Iš jų mums patiko 65. Dėl finansinių problemų galėjome pradėti tik su 20 dailininkų. Vėliau, gavus finansavimą, supratome, kad mums reikia daugiau nei 100 tapytojų, kad galėtume sukurti filmą. Pradėjome reklamuoti filmą kaimyninėse šalyse, ypač Ukrainoje, kadangi joje buvo panaši tapybos mokykla. Kažkas iš Ukrainos įdėjo reklamą į Facebook‘ą ir per porą mėnesių mes sulaukėme 4000 naujų aplikacijų iš viso pasaulio. Mes niekada negalvojome ieškoti dailininkų Japonijoje, Australijoje ar Šiaurės Amerikoje. Jeigu jie norėjo kurti filmui, turėjo atvykti į Lenkiją ir pereiti atranką. Bet žmonės vis tiek atvyko iš viso pasaulio, norėdami mums padėti. Tai buvo nuostabu. Beje, šie menininkai prisijungė artėjant projekto pabaigai. Lenkų tapytojai tuo metu juo dirbo prie filmo pusantrų metų, todėl jie buvo kiek pavargę. Tačiau nauji menininkai sukėlė didelę entuziazmo bangą.
Kodėl pasirinkote kurti animacinį filmą aliejinės tapybos technika? Dėl to, kad taip tapė Vincentas?
H. W.: Taip. Kas geriau galėtų atskleisti jo kūrybą nei aliejinė tapyba? Kai kurie teigė, kad tą patį efektą gali išgauti kurdami kompiuteriu, bet jiems tai nepavykdavo. Čekijoje vieno universiteto skyrius stengėsi sukurti tą patį naudodami kompiuterinę grafiką. Pasiūliau jiems surengti varžybas – jų animatoriai prieš mano tapytojus, tačiau jie nebuvo tam pasiruošę (juokiasi).
Filmavimo darbai, nuotr. lovingvincent.com
Filme naudojami du tapymo būdai: Van Gogho stiliaus esamajam laikui, ir juodai baltas realistinis stilius būtajam laikui. Kodėl nusprendėte kurti filmą skirtingomis tapymo manieromis?
D. K.: Norėjome papasakoti daug skirtingų istorijų iš jo biografijos, tačiau nenorėjome sukurti naujų paveikslų, kurių jis niekada nenutapė. Todėl norėdami papasakoti apie jo vaikystę ar laidotuves ieškojome kitų inspiracijų. Žinojome, kad tik pusė filmo bus sukurta pagal dailininko paveikslus, todėl pradėjome galvoti, ką daryti su kita dalimi. Kadangi nenorėjome, kad žmonės manytų, kad Van Goghas tapė keliais stiliais, nusprendėme praeitį tapyti fotografiškai. Taip pat tai buvo puikus būdas leisti žiūrovui pailsėti nuo spalvų intensyvumo.
Kodėl nusprendėte filmo veikėjus tapyti panašius į realius aktorius?
D. K.: Van Goghas savo paveiksluose vaizdavo tikrus žmones iš savo aplinkos, be to, norėjome, kad aktoriai sukurtų tikras emocijas, jausmus. Todėl ieškojome aktorių, panašių į dailininko nutapytus portretus.
Ar buvo sunku surasti rėmėjų?
H. W.: Taip, labai. Filmų finansavimas yra labai nenuspėjamas ir nepatikimas dalykas. Tai – labai rizikingas investavimas, nes nežinai, ar pavyks atgauti pinigus. Eidami pas potencialius rėmėjus sakėme, kad turime puikią idėją, niekas to nebuvo padaręs anksčiau ir tai bus mūsų pirmasis filmas. Kai kurie žmonės manė, kad esame pamišėliai. Kiti sakė, jog tai yra nuobodus meno projektas, kurio niekas nenorės žiūrėti. Buvo dalis žmonių, kuriems patiko, tačiau jiems tai pasirodė per daug rizikinga. Tačiau „Jūsų Vincentas“ tapo sėkmingiausiu lenkų filmu, uždirbusiu virš 40 milijonų eurų. Jį pamatė daugiau nei šeši milijonai žmonių. Todėl kai siūlysime naują projektą, jau galėsime parodyti šio rezultatus. Galvojome, kad sunkiausias darbas bus nutapyti paveikslus, tačiau juo tapo rėmėjų paieška.
Vincentas turėjo didelę aistrą kūrybai, buvo vargšas ir sirgo psichine liga. Dauguma žmonių gali su juo susitapatinti.
H. W.: Taip, dauguma žmonių patiria jo gyvenimą per jo kūrybą. Joje galima įžvelgti jo kovą grumiantis su visais sunkumais. Sutikome daugybę žmonių, kurių gyvenimą pakeitė Van Gogho kūryba. Jie kentė nuo sunkios depresijos. Meilė Van Goghui jiems padėjo lengviau susidoroti su liga.
Ar turite planų kitam savo filmui?
H.W.: Noriu parašyti scenarijų siaubo filmui, remdamasis Francisco Goyos paveikslais. Dorota kaip tik pradės rašyti knygą apie jį. Taip pat mane domina Edvardas Munchas. Nors nenorėčiau jo rinktis kitam projektui, kadangi jis būtų labai panašus į „Jūsų Vicentą“. Munchas yra sakęs, kad jo paveikslai yra jo dienoraštis.