Dailė
Nuo šių metų gegužės 25-osios pačiame Palangos centre (Vytauto g. 110) veikia dailininko ir poeto Vytauto Kuso lauko paroda – instaliacija „Miniatiūrų pasaulis“. Vytautas Kusas Lietuvą stebina sukūręs mažiausio dydžio smuiką, knygą, gitarą, stalą ir kėdę prie jo, nutapęs netikėčiausios formos paveikslą-rutulį, ilgiausią miniatiūrą ir sumušęs kitus rekordus. Šįkart jo objektas – Lietuvos šimtmečio paminėjimui skirta speciali mini galerija.
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje veikia paroda „Perfor(m)uoti peizažai“, kurioje menininkai iš Lietuvos, Slovėnijos ir Vokietijos pristato žmogaus santykį su gamta pasitelkdami konkretų – Kuršių Nerijos – kraštovaizdį. Šis projektas įgyvendinamas performatyviai ir interaktyviai įtraukiant peizažą kaip parodos objektą ir subjektą tuo pačiu metu: laužant jo ribas, atveriant netikėtus skerspjūvius, atliekant su juo performansą, tyrimą, stebėjimą, bandymą, o svarbiausia – keičiant nusistovėjusį požiūrį į gamtą.
Palangos viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininko Audriaus Gražio tapybos darbų paroda „Vaizdai“. Apžvelgiant parodą, kūriniai nejučia leidžiasi apibūdinami kaip nepakeliamai lengvi: drobėse užfiksuota būtis, atrodo, jose tik ir esti dėl savo lengvumo, slepiančio nepakeliamą prasmės, laiko, gyvenimo svorį.
Klaipėdos Baroti galerijoje liepos 27 d. atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda KOLEKCIJA: Exit/ Resurrection ir vyks menininko knygos Labyrinthus (leidykla „Lapas“, 2018) pristatymas.
Pirmą kartą fotografijos konkurso „Debiutas“ paroda buvo surengta 1976 metais ir nuo to laiko savo karjerą būtent šiuo žingsniu pradėjo ne vienas dabar jau Lietuvoje žinomas foto menininkas. Parodos katologo teksto autorė Aistė Kisarauskaitė „Debiutą“ pavadino raketiniu poligonu, kuriame sėkmingai pakilti gali visuomenei iki tol mažiau žinomi autoriai. Šiemet konkursui buvo pateikti 3768 darbai, kuriuos 53 skirtingose šalyse sukūrė 342 autoriai, 11 iš kurių buvo pakviesti į finalinę parodą.
Galerijoje „Aidas“ vyksta asmeninė tapytojos Adelės Liepos Kaunaitės paroda „Prabangus kinas iš mėnulio“. Jos tapyba, tiesa, ir pati autorė, man visuomet atrodė lietuviško siurrealizmo grynuolis. Ši paroda suteikė puikią progą pabandyti pasiaiškinti, ką tiksliau turiu omenyje tai teigdama ir savo samprotavimais pasidalinti su skaitytojais.
Buvusiame policijos komisariato pastate (Kosciuškos g. 8) buvo pristatyta keturių jaunų Lietuvos ir Estijos tapytojų paroda „Reikalas toks“. Parodos dalyvių Kazimiero Brazdžiūno, Ramintos Blaževičiūtės, Alexei Gordino ir Polyrabbit. Duplicate (Ina Šilina ir Darius Jaruševičius) kūrybą sieja ironiško figūratyvo raiška.
Garsai, linijos, spalvos... Gamta nekenčia tuštumos. Miestas irgi. Šiuolaikinio meno galerijoje TSEKH atidaryta jaunųjų kūrėjų kartos paroda „< 35“, pristatanti devynių autorių, kuriančių įvairiose medijose, darbus, sprogdina baltas sienas, žiūrovų ausų būgnelius ir įsuka lyg karuselė, priverčianti greitai pamatyti, kokia įvairovė kiekvieną mūsų išties supa.
Šurmulingos Savičiaus gatvės pabaigoje į dangų grakščiai kyla Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios bokštas. Pro sunkias medines duris, pro šalčiu, drėgme ir tamsa alsuojantį pirmąjį aukštą, niūriais betoniniais laiptais lipame viršun, į tamsos širdį. „Tamsos Širdis“ – tai menininko ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojo Iano Damarellio kuruota šiuolaikinių piešinių paroda, pristatanti šešių skirtingų menininkų darbus.
Gegužės 17 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaryta tapytojos Eglės Velaniškytės paroda „Būties lengvumas. Čia ir dabar“. Kaip įprasta, figūrinę tapybą plėtojančios menininkės parodos centre, su retesnėmis išimtimis, išlieka žmogus. Autorė neatsisako jos kūrybą lydinčio religinio-krikščioniško turinio – idėjų, simbolių, scenų, kompozicijų.
Vaikštinėjant po tylias Vilniaus paveikslų galerijos sales mieguistą jų ramybę kartas nuo karto sutrikdo nebent tik vieno kito čia užsukusio senosios dailės mylėtojo kosulys ar po jo kojomis sugirgždančios grindų lentos. Regis, triukšmauti nelinkę ir čia jau daugelį metų kabantys paveikslai. Vis dėlto kiekvienas šios galerijos kūrinys tikrai gali papasakoti ne vieną įdomią istoriją. Ne išimtis ir Vilniaus meno mokyklos auklėtinių kūrybai skirtose muziejaus patalpose eksponuojama įspūdinga Vladislovo Neveravičiaus drobė „Atgailaujanti Šv. Marija Magdalietė“. Kas galėtų pagalvoti, kad šį dabar taip ramiai Vilniaus paveikslų galerijoje kabantį, regis, tokios nuobodžios religinės tematikos paveikslą dėl kadaise nepaprasto jo populiarumo galima pavadinti kone lietuviškąja Mona Liza?
Įžengęs į antrame „Titaniko“ aukšte veikiančią parodą „Anima(re)anima išplėstiniame lauke“ paprastas, eilinis žiūrovas iš tiesų gali pasijusti šiek tiek išplėstas ar bent išplėštas iš apatiškos komforto būsenos, leidžiančios ramiai slinkti pasieniui ir stebėti jei ne statiškus, tai bent neturinčius potencialo iššaukti epilepsijos priepuolio kūrinius, nekeliančius pasišlykštėjimo ar keisto susijaudinimo.
Gegužės 21 d., pirmadienį, 18 val. Galerijoje 555 (T. Ševčenkos g. 16F, Vilnius) atidaroma paroda „Žaidžiame klases“. „Žaidžiame klases“ – grupinė skirtingų kartų tapybos atstovų paroda, kviečianti panirti į paveikslų ekosistemas ir pamiršti aplinkinį kontekstą. Parodoje vadovaujamasi semiotine teksto samprata, kad bet koks objektas, šiuo atveju paroda, gali būti laikomas vientisu tekstu, uždara reikšmių sistema. Tad parodą „Žaidžiame klases“ siūlome skaityti kaip asociatyvia vaizdų kalba parašytą tekstą, pasakojantį pasaulio ir žmonijos istoriją.
2018 05 16 - 05 31 Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (Vilniaus g. 39) vyks Godos Lukaitės paroda „Vis kitos vietos“. Tai jau trečioji paroda iš VVJMG parodų ciklo „Pristatome jaunus profesionalaus meno kūrėjus“. Godą Lukaitę galima būtų priskirti prie stiprų jutimą tapyboje perteikiančių autorių, kurios koloritas nereprezentuoja estetinių reikšmių, bet įkūnija pirminius jutimus, įtampą, kuriems tik vėliau kalboje suteikiame ilgesio, meilės, džiaugsmo arba nerimo ir t.t reikšmes.
Lygiai prieš dvidešimt ketverius metus Kauno paveikslų galerijoje tapytoja Eglė Velaniškytė rengė personalinę parodą, įrėminančią kūrybos Salake – Sabalunkų vienkiemyje (Zarasų r.) periodą. Po beveik ketvirčio amžiaus menininkė sugrįžta į tas pačias galerijos erdves su paroda „Būties lengvumas. Čia ir dabar“, kurioje pristato ne tik savo, tačiau ir vyro – skulptoriaus Gedimino Borisevičiaus (1972–2012) bei vaikų: Mindaugo, Kotrynos ir Miglės kūrinius.
Šiandien su jumis kalbėsis nuolatinė baro Kauno paveikslų galerijoje lankytoja, nusprendusi apleisti draugų nusėstą fontaną ir valandėlei jų klegesį iškeisti į pamaldžią galerijos tylą. Iki gegužės 13-tos dienos čia vyksta studentų paroda „Jauna Kauno ir Rygos tapyba“. Reikia gi patikrinti, ką veikia žmonės, su kuriais tikriausiai esu kartu trynusi suolus galerijos rūbinėje! Taigi, su neišsivadėjusiu entuziazmu įlekiu į keičiamų ekspozicijų salę.
Gegužės 14 d. 19 val. menų fabrike „Loftas“ vyks vieno vakaro paroda „NR. 3“, pristatoma sambūrio „Trys dienos“. Šioje parodoje siūloma į tapybą pažvelgti kaip į patyrimą. Kūrinio atsiradimo aplinkybės čia tampa ne mažiau svarbios nei galutinis meninis objektas.
Gegužės 2 d., trečiadienį, 18 val. The Room galerijoje (Polocko g. 17, Vilnius) atidaroma tapytojos Rūtos Matulevičiūtės darbų paroda „Sphere“ („Sfera“). Rūta Matulevičiūtė (g. 1994) šiuo metu studijuoja tapybos magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Tapytojos paroda „Sfera“ teleportuoja mus į mišką, bet tai lydi, sferiškai gaubia keistas, netikėtas jaukumas.
Gegužės 3d. 18.30 val. GRAFO galerijoje vyks trijų šiuolaikinio meno atstovų abstrakčių kūrinių parodos „Good Old Baudelaire“ atidarymas. Ši paroda – tai estetinis/filosofinis reginys. Autoriai joje plėtoja abstraktaus vaizdo idėjas klasikiniame ekspozicijos formate. Piešiniai, tapybos darbai, objektai ir estetikos paieškos.
Su tapytoju Simonu Kuliešiumi susitikome VDU menų galerijoje „g101“, parodos „Socialinių plytų peizažas: Dr a Wing“ fone. Tai naujausia menininko paroda, kurioje pirmą kartą rodomi S. Kuliešio piešiniai. Nors daugiausiai dėmesio menininkas skiria tapybai, tačiau surengti vien tik piešinių parodą buvo sena jo svajonė. Su S. Kuliešiumi kalbamės ne tik apie jo parodą, bet ir apie kūrybinį procesą, inspiracijas kurti ir kodėl menininkas negali nekurti.