Simonos Bareikytės parodos „Apnuoginta esybė“ kūriniai žiūrovus pasitinka karpinių iš laikraščių ir žurnalų margumynu. Akys drąsiai gali pasiklysti tarp spalvų, figūrų ir žodžių jūros, tačiau būtent to Simona, rodosi, ir siekia. Kūrinių autorė šia paroda iškelia labai aiškų tikslą: suvirpinti esybės stygas, padėti žiūrovui atrasti save viename ar kitame kūrinyje. Šis straipsnis taip pat turi labai aiškų tikslą: patikrinti, kaip parodos tikslas buvo įgyvendintas.

Galerija „Vartai“ džiaugiasi pristatydama lietuvių menininkės Indrės Šerpytytės naujų darbų parodą „From.Between.To“. Parodoje eksponuojamas autorės tekstilės darbų ciklas Lietuvoje bus pristatomas pirmą kartą.

Dar šių metų vasario mėnesį galerija „Arka“ atidaręs pirmąją parodos dalį tuo pačiu pavadinimu „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, balandžio 25 dieną Vilniaus vaikų ir jaunimo galerijoje tapytojas Andrius Makarevičius pristatė naujus stoties rajono pasakojimus. Antroje parodos dalyje rodomi to paties ciklo darbai, kuriuose ir vėl skleidžiasi visa stoties rajono flora ir fauna.

Gegužės 20 dieną, pirmadienį, 19 val. menų fabrike Loftas (Švitrigailos g. 29, Vilnius, įėjimas pro parduotuvę „Iki“) vyks VIENO VAKARO paroda „NR. 4“, organizuojama sambūrio „Trys dienos“.

Iki gegužės 11 dienos Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje dar galite apžiūrėti Andriaus Makarevičiaus tapybos parodą „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“. Parodos fotoreportažas – Gedimino Jasinsko.

Kviečiame į jaunosios kartos tapytojos dr. Eglės Ulčickaitės personalinę parodą „Fragmentai“, kuri atidaroma gegužės 8 d., trečiadienį, 18 val.

Prieš kelias savaites prasidėjo ketvirtą kartą Lietuvos Dailininkų Sąjungos organizuojama dailės kvadrienalė, šįsyk išsiplečianti per Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Panevėžį. Aštuonios parodos buvo atidaromos skirtingu laiku, paskutinysis atidarymas galerijoje „Kairė – Dešinė“ įvyko dar prieš keletą dienų. Šiųmetė projekto tema – „Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ – kilo iš pernai LDS išleisto albumo „Memorabilia“, kuriame vystoma kvadrienalėje pristatoma atminties tema.

Pabudęs vieną rytą iš antropocentristinio miego, žmogus gali pasijusti nejaukiai. Nevaržomas sapiens dominavimas gali pradėti kelti įtarimą, o akivaizdus jo skirtumas su ne žmogumi – blukti.  Homo sapiens maždaug pusę didžiųjų̨ planetos žvėrių išnaikino gerokai anksčiau, negu išrado ratą, išmoko rašyti ar gamintis geležinius įrankius. Tačiau dabar, kai robotai ir dirbtinis intelektas tiesia sintetines minkštas rankas į trapų sapiens kūną, žmogus pagrįstai ima suktis į iki šiol išnaudojamus gyvūnus. Viena iš situacijų, galinti sukelti tokio pobūdžio anti-antropocentristinę dvejonę – MO muziejuje atsidariusi paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.

Balandžio 24 d., trečiadienį, 18 val. THE ROOM galerijoje (Polocko g. 17, Vilnius) atidaroma Inos Budrytės tapybos paroda „Saulės!“. Paroda vyks iki 2019 m. birželio 8 d. Parodoje rodomi Inos Budrytės darbai nutapyti praeitą rudenį ir žiemą. Menininkės žodžiais, „vyravo apniukę orai. Stori debesys, pilkuma, labai retos saulės prošvaistės. Pavadinimas „Saulės!“ – užkalbėjimas-palinkėjimas, noras užkaitinti tapymo vyksmą, šviesa užpilti buvimą ir sapnus.“

Tarpdisciplinio meno atstovas Alvydas Urbietis šiuo metu ruošiasi naujai solo parodai „Radiniai iš šešėlių slėnio“, kuri vyks „Ars et mundus“ galerijoje Kaune. Būsimi parodos kūriniai, kiek kitaip nei įprasta menininkui, pastaraisiais metais pristačiusiam konceptualias šiuolaikines skulptūras, instaliacijas, šįkart koncentruojasi į keramiką ir tapybą. Apie kūrybinius posūkius, būsimą parodą ir jos kūrinius kalbamės su menininku Alvydu Urbiečiu.

Iki balandžio 20 d. Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės galerijoje dar galite pamatyti tapytojos Adelės Liepos Kaunaitės parodą „Medžių rasė Art Lab“. Parodos fotoreportažas – Gedimino Jasinsko.

Kvadrienalės atidarymas vyks balandžio 12 d., penktadienį, 18 val., Dailininkų sąjungos galerijoje (DSG), Vokiečių g. 2, Vilniuje. Atidarymo metu DSG bus pristatytos keturios parodos Vilniuje. Tą vakarą parodas šiose galerijose bus galima apžiūrėti iki 21 val.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje vyksta Leonardo Tūro paroda „Pavasaris slėnyje“. Tai – 14-ta dailininko solo paroda ir pirmoji, kur eksponuojamas jo jau kelerius metus praktikuojamas skaitmeninis menas. Iki šiol autorius užsiiminėjo tapyba aliejumi ir akrilu, tačiau stiprioji jo pusė – linijų kalba.

Amerikiečių menininkės Sharon Lockhart videoinstaliacija „Rudzienko“ buvo pristatyta ŠMC Didžiojoje salėje. Jos tema yra paauglių merginų santykis su pasauliu, savimonė, būdai išreikšti save. Šios merginos gyvena globos namuose, vadinamuose Jaunimo Socioterapijos centru, Rudzienko kaimelyje Lenkijoje. Socialiai angažuotame kūrinyje menininkė stengiasi sukurti lygiavertišką, bendradarbiavimu grįstą ryšį su savo herojėmis.

Jei esate meno kritikas ar istorikas, susitikimas su dr. Gilda Williams prilygsta hipotetinei situacijai, kai sutinkate tikrą Kalėdų Senelį savo mėgstamiausios roko grupės koncerte. Ji – populiarios knygos „Kaip rašyti apie šiuolaikinį meną“ autorė. Šis pokalbis – tai nuostabi rašymo apie šiuolaikinį meną pamoka, todėl visai nesutrinku Gildai jį pradėjus.

Paroda „Jos“, skirta Moters dienos progai, atidaroma šventės išvakarėse – kovo 7 dieną, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje LDS būstinėje (Vokiečių g. 4/2, Vilnius). Sakoma, nereikia tų tulpių. Ir nereikia arba reikia, bet ši šventė – ne apie gėles.

Kovo 13 dieną, trečiadienį, 18 val., Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ (Kernavės g. 84, Vilnius) vyks menininkės Ingos Noir Mrazauskaitės tapybos parodos „Noir [09-19]“ atidarymas. Retrospektyvinė paroda, atskleidžianti menininkės dešimties metų kūrybinio kelio atkarpą, bus pristatyta kartu su muzikine programa.

Lino Leono Katino 2016–2018 metų kūrybos – nematytos ir negirdėtos, bet žinomos ir nuspėtos (nes pats menininkas publikai yra puikiai pažįstamas), parodos pavadinimas galerijoje THE ROOM yra padiktuotas ir nulemtas vieno konkretaus, naujo ir nelabai kam viešai matyto šio tapytojo darbo, sukurto 2017–2018 metais, „vardo“, „etiketės“: „Nirvana (su pakulomis)“.

Aliejinė tapyba yra apie laiką. Laiką, praleistą prie molberto ir paletės ruošiantis kūrybiniam procesui, dažų maišymą ir perkėlimą ant drobės, jų džiūvimo procesą, naujo sluoksnio tapymą ir laukimą, kada laku padengta kūrinys nukeliaus iš dirbtuvių į eksponavimą vietą. Paveikslai yra dailininko istorinės patirties ir išgyvenimų ekranai, tačiau tapybos medija yra apie išlaikymą ir konservavimą – (ne)egzistavusios praeities akimirkos išsaugojimą ateičiai. Į Monikos Radžiūnaitės parodą „Stultus Pictorem“ atėjau klausdama savęs, ar įmanoma išspręsti tapybos pobūdyje užprogramuotą konfliktą ir įkūnyti vaizde dabarties tiesą.

VDA galerijoje „Akademija“ iki vasario 15 d. veikia Monikos Radžiūnaitės paroda „Stultus Pictorem“. Kvailas tapytojas – taip skambėtų parodos pavadinimas (sąmoningai naudojantis netiksliu google translate vertimu) išvertus iš lotynų kalbos. Menininkė įkvėpimo semiasi iš viduramžių dailės, todėl jos kūriniuose apsigyvena įvairiausios būtybės, veikiančios keistame, logiškų priežastingumo ryšių neturinčiame pasaulyje. Arba tiesiog – kvailame pasaulyje.