Fatališkos tiesės
Skaičius penkiolika šiemet dažnai pastebimas. Galime rasti nevieną sutapimą, kaip per praėjusius penkiolika metų pasikeitė pasaulio, valstybės ir vieno miesto veidas. Šiemet penkiolika suėjo turbūt didžiausiai interneto enciklopedijai, vienam populiariausių žiniasklaidos kanalų Lietuvoje ir – „Loretos galerijai“ Alytuje. Vasario 5 d. įvyko galerijos penkioliktojo gimtadienio minėjimas.
Loreta Mankevičienė, paklausta kaip sugalvojo galerijos veiklą, išsidavė: „Tai buvo užkoduota svajonė. Specialiai apie galeriją niekada nesvajojau. Nuo mažumės su mama iš kaimo, kuriame užaugau, vykdavome į Kauno ir Vilniaus galerijas. Apžiūrinėdavome ekspozicijas. Minant plačius koridorius širdis šokinėjo iš krūtinės stebint stiprius darbus, talpintus po vienu stogu. Augdama ir tebelankydama įvairias parodas pamilau fotografiją. O bevaikštant galerijų koridoriais ir fotografuojant gyvenimą pati nepastebimai užaugau. Reikėjo pradėti gyvenimą. Pirminė vizija buvo įkurti rėminimo saloną. Juk diduma meno apribota nuo šio pasaulio. Naktimis varčiausi lovoje galvodama pavadinimą, kol iš pasąmonės gelmių ataidėjo „Loretos galerija“. Lyg niekur nieko, susirodė puikus pavadinimas. Tik spausdinant reklaminę medžiagą toptelėjo... Galerija, ką dabar reikės daryti?“. Toks likimas, matyt, pati sau mintyse atsakė Loreta Mankevičienė.
Turbūt atsitiktinumo dėka parodą gimtadienio šventei ruošusi tapytoja Dalia Skridailaitė nežinodama „Loretos galerijos“ priešistorės intuityviai įtaikė naujausių darbų ekspozicijai pavadinimą – „Fado ir karštas šokoladas“. Lemtingas sutapimas. Fatališkos moterys. Tapytoja bandydama naujus akcentus – vertikalius potėpius, nutapė dešimties moterų portretus. Nuo ankstyvojo tapybos laikotarpio išlaikiusi moterų portretus slėpiningų kontūrų veidais, autorė ir naujoje parodoje kalba per šią prizmę. „Pasirinkau portugališką žodį – „fado“, mūsų kalboje reiškiantį „lemtis“. Visi žmonės, nepaisant to, esame vyrai ar moterys, turime savo likimus, savo veidus. Yra veido pusė, rodoma kitiems, bet dalį vis tik pasiliekame sau. Todėl ir mano moterys turi paslėptus veidus. Nes atviros, kiaurai perregimos moterys yra turbūt pačios neįdomiausios“, – teigia parodos autorė. Pati tapytoja ekspozicijos moteris pavadino teatralizuotomis figūromis. Sustabdžiusi jas laike, perteikia pasakojimus apie lemtį. Nelaiminga meilę. Išdavystę ir apgaulę. Beribę neviltį su lyg vandenynu. Bet svarbiausia – ilgesį, kuriuo gyvename kasdien. Ilgesį vaikystei ar tik vakarykštei dienai. Ilgesį vasarai, o vėliau, tikėtina, ir žiemos pusnims. Troškimui amžinai turėti jaunystę ir vis tik didžiuotis, kad niekada nebebūsime jauni. Šiandien esame daug išmintingesni.
Muzikos pasaulio žmonėms žodis fado labiau pažįstamas kaip portugališkos muzikos žanras. Tad renginio nepapuošti harmoningu skambesiu būtų buvę paprasčiausiai nemandagu. Tenoras San-ky Kim, pedagogas ir docentas iš Teksaso krikščioniškojo universiteto, šiuo metu vizituojantis dėstytojas VDU, kartu su savo studente, soprano vokaliste, Simona Mankevičiūte, akomponuojant Marijui Sūdžiui atliko įstabių operos kūrinių ištraukas. Palaikyti pietietišką temperamentą galerijoje pasirinko tango ir meilės temos kūrinius. Nepamirštant lietuviškų šaknų, kurios gali būti nemenkiau charakteringos, renginio svečiai išgirdo ir operos „Dalia“ fragmentą. Tenoras San-ky Kim Lietuvoje atsidūrė neatsitiktinai, tai irgi likimas. Verpstu išaustas jo gyvenimo siūlas, nusidriekęs į Lietuvą, prieš daug metų užsimezgė Vokietijoje.
Paralelios likimo tiesės. Nei sudėsi, nei atimsi. Vieną vakarą visi kartu, o po kelių valandų likęs tik karšto šokolado dvelksmas.
Ekspozicija veikia iki 2016 m. vasario 28 d.
Paroda eksponuojama: „Loretos galerijoje“ , Jaunimo g. 20, Alytus
Parodos lankymas nemokamas