Tarsi smilkalai vyniojosi ore

Įpusėjus nuostabiam lietuviškam rudeniui turime vėl galimybę džiaugtis prasidedančiu 25-tuoju aktualiosios muzikos festivaliu ,,Gaida“. Tai pagrindinis ir didžiausias šiuolaikinės muzikos festivalis Lietuvoje, kuris Vidurio bei Rytų Europoje laikomas vienu svarbiausių naujosios muzikos forumų. Šių metų ,,Gaidoje“ nuskambės net 16 lietuvių kompozitorių kūrinių, iš kurių 10 – pasaulinės premjeros. Festivalio metu didesnis dėmesys bus skiriamas kviestinių kompozitorių Francesco Filidei ir Terry Riley kūrybai. Pastarąjį klausytojai jau turėjo galimybę pamatyti bei išgirsti spalio 13-ają, Vilniaus Kongresų rūmų salėje.

Minėtas renginys – neeilinis dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, tai pirmasis festivalio ,,Gaida“ koncertas, tarsi, introdukcija į visą savaitę (spalio 23–30 dienomis) vyksiantį koncertų maratoną. Taip pat, tai unikali galimybė pamatyti bei išgirsti improvizuojant gyvąją JAV muzikos legendą Terry Riley, kuris muzikos istorijoje minimas kaip minimalizmo pirmtakas bei nepralenkiamas indiškų ragų žinovas. Šis išskirtinis koncertas yra kompozitoriaus gastrolių po Europą, rengiamų jo 80-mečio proga, dalis. Turo metu įvyks tik keturi koncertai – du Švedijoje bei po vieną Danijoje ir Lietuvoje. Taigi, tai buvo vienintelis ir nepakartojamas pasirodymas Baltijos šalyse, pritraukęs žiūrovus iš užsienio.

Koncerte skambėjo vieni žymiausių Terry Riley kūriniai: ,,Mongolian Winds“ (1986), ,, Zamorra“ (1993), ,,Sunrise of the Planetary Dream Collector“ (nauja, 2015 versija), ,,In C“ (1964), Gyano Riley ,,Irican“ (2009) bei kiti. Pirmoje vakaro dalyje grojo pats Terry Riley (klavišiniais instrumentais) bei jo sūnus, žymus šiuolaikinės muzikos atlikėjas, kompozitorius ir gitaristas Gyanas Riley. Antroje koncerto dalyje klausytojai galėjo išgirsti gitaristų duetą iš Švedijos ,,The Gothenburg Combo“. Jie neįtikėtinai profesionaliai ir įtaigiai atliko minėtus šiuolaikinius kūrinius, tarp kurių nuskambėjo ir istorinę reikšmę turintis Terry Riley opusas ,,In C“. Šį kartą girdėjome naują kūrinio versiją įrašytoms bei gyvai grojančioms gitaroms. ,,The Gothenburg Combo” pasižymi atlikimo precizika, muzikalia ir įdomia kūrinių interpretacija, nepaprastu meistriškumu, susigrojimu bei artistiškumu. Aukšta atlikimo kokybė, apimanti visus įmanomus parametrus, paliko be galo stiprų įspūdį.

Plačiau norėtųsi apžvelgti scenoje pasirodžiusį tėvo ir sūnaus – gyvosios muzikos legendos bei kylančios gitaros žvaigždės – duetą. Visų pirma, tai puikūs atlikėjai, improvizuotojai, kurių grojimo kokybei netrukdo jokie faktoriai. Susidaro įspūdis, tarsi šie muzikantai groja vien savo malonumui ir visiškai nepatiria jaudulio, kuris įprastai daugiau ar mažiau kankina atlikėjus. Tai atliepia spaudos konferencijoje (įvykusioje tą pačią dieną prieš koncertą) išgirstas interviu su kompozitoriumi. Kaip pats Terry Riley sako, lipdamas į sceną jis stengiasi išvalyti protą nuo minčių, kad jos netrukdytų groti bei pasiekti geriausią rezultatą. Iš tiesų, švarios, išgrynintos muzikos atlikimo pojūtis atsispindėjo ir šiame koncerte. Atrodė, tarsi duetas mėgaujasi tuo, ką moka geriausiai – muzikuoti drauge. Itin aukšta atlikimo bei meninė muzikos kokybė suteikė palaimingą ramybės bei atsipalaidavimo pojūtį, kuris apėmė visą salę.  

Terry Riley muzika – tai visai kitoks minimalizmas, neturintis monotoniškumo ar įkyrumo prieskonio. Kūriniuose aiškiai jaučiama džiazo, rytų kultūrų, o ypač indiškų ragų, įtaka. Šie, iš pažiūros, skirtingi pasauliai Terry Riley muzikoje kūrybiškai susipina į nedalomą visumą, kuri dažnai įvardijama kaip savitas kompozitoriaus braižas. Jo kūriniai pasižymi harmoninėmis, derminėmis spalvomis, kurios savo žaisme primena indiškas mandalas ar persiškus raštuotus kilimus. Taip pat muzikai būdinga įvairi ritminė kaita, išgaunama improvizacijos meistriškumo dėka. Besisukančios ritminės figūros tarsi smilkalai vyniojasi ore. Jų nenutrūkstamą giją perima tai klavišiniai, tai gitara, kol užtvindydami salę savo aromatingais persipynimais apsvaigina klausytojus. Melodijos, pasigirstančios instrumentų partijose ar dainuojamos paties maestro, užliūliuoja ir dar labiau nukelia klausytojus į tolimus rytų kraštus, nepažintas civilizacijas.

Ir iš atlikimo, ir iš meninės pusės koncertas buvo pribloškiantis. Scenoje pasirodė tikri meistrai, sugebėję surasti santykį su didžiąja dauguma klausytojų. Nuoširdžiai ir laisvai muzikuodami, jie sugriovė stereotipines sienas, dažnai susidarančias tarp pompastiškai artistiško atlikėjo ir išsipusčiusio klausytojo – gamintojo ir vartotojo. Muzikos magai, tarsi paėmę už rankos vedė mus šioje muzikinėje kelionėje. Susidarė įspūdis, kad gausybė žiūrovų tėra jaukus ir nedidelis ratas bendraminčių, kurie, pamiršę visus žemiškuosius, laikinuosius rūpesčius, muzikuoja kartu. Pasinerdami lyg į transo būseną, ir klausytojai, ir atlikėjai geria muzikos teikiama energiją, lyg tikrą gyvybės šaltinį, kuris suteikia ramybę sielai, kūnui ir protui. Galbūt, tai skamba keistai, tačiau daugelis klausytojų iš salės išėjo kitokie – ramesni ir atsigavę. Tai tik liudija, kad tokios muzikos legendos kaip Terry Riley yra fenomenalus reiškinys, kurį būtina pamatyti ir išgirsti. Kompozitoriaus gyvai atliekama muzika išlaisvina ir apvalo, nes yra tikra, švari ir neša didžiulį energijos krūvį, kurio pakanka užpildyti didžiausias pasaulio sales.

Galiu drąsiai teigti, jog tai buvo įvykis, kuris įstrigo ne vieno klausytojo atmintyje. Muzikos legenda, minimalizmo tėvas, klasikinės indiškos muzikos žinovas, puikus atlikėjas bei muzikos magas, sugebantis užhipnotizuoti didžiausias klausytojų minias surengė nepakartojama ir vienintelį koncertą būtent Lietuvoje. Intriguojanti pradžia žadina muzikinį apetitą ir kviečia klausytojus į būsimus ,,Gaidos“ festivalio koncertus.