Teatras

 

Kas įsiminė 2018-aisiais?

2018-12-31
„Šokis  dulkių siurbliui ir tėčiui", nuotr. L. Vansevičienė, Menų spaustuvės archyvas

Jaunosios kritikos forumo „M-puslapiai“ autoriai pasidalino 2018-ųjų metų įspūdžiais: labiausiai įsiminusiais jaunaisiais menininkais, projektais ir pastebėjimais, ko šiemet stigo teatro, muzikos, dailės ir kino srityse.


 

Jie ateina Helverio

„Helverio naktis“, nuotr. E. Sabaliauskaitės

Gruodžio 11d. Menų spaustuvėje svečiavosi Klaipėdos Jaunimo teatras ir lauktuvių vilniečiams atvežė Valentino Masalskio režisuotą spektaklį „Helverio naktis“. Režisieriaus sprendimas dirbti su šia drama nestebina – ji kelia šiandien aktualias temas. Valandos su puse trukmės kūrinys – nuoširdaus žmogiškumo ir absoliutaus antihumaniškumo susidūrimas.


 

Dviejų Korėjų nesusijungimas

Spektaklio „Dvi Korėjos“ plakatas

Susitikime su režisieriais, kuriame dalyvavo Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus ir Eimuntas Nekrošius, buvo išsakyta mintis, kad jaunieji teatro režisieriai nekuria madų, o jomis seka. Drįsčiau paprieštarauti šiai užkietėjusių teatro vilkų minčiai ir pareikšti, kad šiuo metu lietuviškojo teatro miškuose lizdus ima sukti tikrai įdomi režisierių karta. O Gintaro Varno auklėtinė Kamilė Gudmonaitė yra bene viena perspektyviausių šios kartos atstovių, turinti daug potencialo gan greitai tapti naujų teatro madų kūrėja.


 

Apie nemokšiškai žaginamą teatrą

Nieko 2018-12-20
„Hamletmachine“, nuotr. iš Artūro Areimos teatro archyvo

Šiandien „Kably“ žiūrėjau Artūro Areimos pastatytą Heinerio Müllerio „Hamletmachine“ ir net nežinau, nuo ko pradėti. Pasirodo, galima pastatyti spektaklį, kuris būtų mažiau nei nieko. Kuris būtų mažiau nei perskaitymas.


 

Liusi Haris – aistra ir viltimi prieš savo lemtį

Ainė Jacytė 2018-11-02
Gabrielė Bielskytė, nuotr. iš Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) neseniai įvyko miuziklo „Džekilas ir Haidas“, sukurto pagal mistinę Roberto Louiso Stevensono novelę „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, premjera. Greta tarp gėrio ir blogio besiblaškančio daktaro Henrio Džekilo, kūrinyje nemažiau ryški yra jį pamilusi Liusi Haris, įkūnijanti aistrą ir viltį. Miuzikle šį vaidmenį kuria jaunos solistės: Marija Arutiunova, Gabrielė Bielskytė ir Dagna Kondratavičiūtė.


 

Tapti geto dalimi

„Getas“, nuotr. D. Stankevičiaus

Režisieriui Gintarui Varnui, su teatru „Utopia“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastačiusiam spektaklį „Getas“, pavyko getą suvokti kaip neatsiejamą nuo šiandienos. Čia į teatrinį įvykį žvelgta kaip į individo gyvenimą – žiūrovas nejučia tampa geto dalimi arba siekia jį sugriauti.


 

Gražiausia 1660-ųjų Londono moteris iš tikrųjų buvo... vyras

2018-09-04

Užupio dramos teatro spektaklis „Scenos gražuolė” nukelia į teatrinės revoliucijos laikus, kuomet XVII a., po ilgamečio vyrų dominavimo teatre, į sceną pagaliau leidžiama įžengti moterims. Tai taip pat reiškia, jog nuo šiol vyrams uždraudžiama persikūnyti į moteriškus vaidmenis. Aktorius Edvardas Kynastonas pelnytai galėjo būti pavadintas geriausiu moteriškų vaidmenų atlikėju vyru, tad jam tai buvo vienas sudėtingiausių gyvenimo laikotarpių.


 

Kelionė po žvaigždynus

Spektaklio „Signalai“ plakatas, nuotr. Meno ir mokslo laboratorijos

Rugpjūčio 8 d. naktį Meno ir mokslo laboratorija žiūrovams pristatė atmosferinio dangaus stebėjimą – radijo teatro spektaklį „Signalai“. Mediniais laiptais užlipus į renginio vietą, akims dar pilnai nepripratus prie tamsos, pasitiesi pledą šalia kitų susirinkusiųjų ir atsigulęs ant nugaros lauki, kol prasidės ekskursija. Po žvaigždynus ir galaktikas. 


 

Ar tikrai verta bijoti?

„Baimė“, nuotr. iš Kauno kamerinio teatro archyvo

Kauno kameriniame teatre įvyko karštų aktualijų spektaklio premjera pagal Falko Richterio kūrinį „Baimė“. Spektaklis pasakoja apie baimes ir destrukcijas, kurios nukreiptos į kitą ir į patį save. Kokias baimes narplioja jaunieji kūrėjai? Bandyta aprėpti daug aktualių temų – netradicinė orientacija, emigracija, kitataučiai Lietuvoje, Dievas, baimė būti savimi ir priimti kitokį.


 

Lietuvių ir švedų „Idomenėjas“

„Idomenėjas“, nuotr. M. Aleksos

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) paskutinę pavasario dieną rampos šviesas išvydo paskutinis buvusio teatro vadovo Gintauto Kėvišo projektas – Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Idomenėjas“. Drauge su Geteborgo opera (Švedija) parengtą premjerą (dirigentas Johannesas Wildneris, režisierius Grahamas Vickas) Vilniuje lydėjo audringi publikos plojimai ir šūksniai bravo.


 

Šimtmečio dovana iš Estijos

Opera „Tanhoizeris“, nuotr. iš Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro archyvo

Nutilus vasario 16-osios aidams ir, atrodo, viskam pasibaigus, kuomet Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaras eina į pabaigą, Estijos nacionalinis operos ir baleto teatras į Lietuvą atvežė net 3 spektaklius. Pagal susitarimą teatrai atveža vieną operą, vieną baletą bei vieną nacionalinį savo šalies kūrinį.


 

Gurmaniška vakarienė „Mūsų namuose“

„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo

Ar kada ragavote fatušo? O tradicinio libanietiško pupelių troškinio? Ar žinote, kaip kvepia prieš Jūsų akis gaminama tikra libanietiška vakarienė? Tuomet leiskite atverti duris į spektaklį  „Mūsų namai“ („Beytna“), kuris atidarė jau 21-ąjį kartą rengiamą didžiausią Baltijos šalyse tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis“.


 

„Apeironas“: (be)ribiškumas

„Nekrozė“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas

Klaipėdoje susibūrusio teatro „Apeironas“ pavadinimo reikšmė – neapibrėžtas, beribis – kelia dvejopas mintis. Beribiškumas tarsi atliepia teatro ambicijas aprėpti daugelį dalykų, tačiau peržiūrėjus ne vieną šio teatro spektaklį atrodo, kad dar visai jaunas teatras jau turi tam tikrą gana gerai atpažįstamą stilistiką, temų, į kurias dažnai pasineria, lauką, vyraujančius darbo principus, kūrybinę komandą.


 

Teatras kūdikiams

Karolina Žernytė ir Dalia Mikoliūnaitė, nuotr. iš asmeninio archyvo

Airijoje Golvėjaus mieste vasarį vykusiame teatro vaikams ir kūdikiams festivalyje „Plačiai atmerktos akys“ lankėsi teatro vaikams „Teatriukas“ aktorė Dalia Mikoliūnaitė ir „Pojūčių teatro“ režisierė Karolina Žernytė. Teatro kūdikiams idėjų įkvėptos kūrėjos dalijasi festivalio įspūdžiais.


 

Kas užpildys tarpus tarp atomų?

Laura Šimkutė 2018-02-22
Scena iš spektaklio „Delyras", nuotr. K. Mickevičiaus

Uostamiestyje įsikūręs „Apeirono“ teatras vasario 8 d. Menų spaustuvėje pristatė premjerą „Delyras“ pagal spektaklio režisierės ir jame vaidinančios aktorės Gretos Gudelytės pjesę. Anotacijoje „Delyrą“ pavadindami sistemingu kliedesiu kūrėjai, pasitelkdami religijos, fizikos ir kasdienybės aktualijų motyvus bei juos perteikdami postdraminio teatro priemonėmis, žiūrovus pakviečia į chaotiškos ir nebežinančios kuo tikėti bei pasikliauti šiuolaikinio žmogaus sąmonės tyrimą.


 

Kas įsiminė 2017-aisiais?

2017-12-29
Apeirono teatras, spektaklis „Palikuonis", nuotr. Apeirono teatro

Jaunųjų kritikų platformos „M-puslapiai“ tekstų autoriai dalijasi įspūdžiais, kas įminė teatro, kino ir dailės srityse ir ko pasigedo kultūroje 2017-aisiais metais.


 

Išdrįsti gyventi be iliuzijų

Laura Šimkutė 2017-12-18
„Heda Gabler“, organizatorių nuotr.

Gruodžio 20, 21 dienomis Lietuvos rusų dramos teatro erdvėje „A – Z“ įvyks jaunos režisierės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirto bakalauro kurso studentės, Jono Vaitkaus auklėtinės Eglės Švedkauskaitės spektaklio „Heda Gabler“ pagal Henriko Ibseno pjesę, premjera. Anot kūrėjų, tai spektaklis apie materialiai gerai aprūpintus, tačiau užspaustų troškimų ir iliuzijų kupinus jaunus žmones. Apie atvirumo stygių, „auksinį jaunimą“ bei dabartinio jauno žmogaus problemas ir traumas kalbamės su spektaklio režisiere Egle Švedkauskaite.


 

Šauksmas gyventi, o ne vegetuoti

„Šauksmas", organizatorių nuotr.

Gruodžio 19 ir 21 dieną kultūros bare „Kablys” laukia išskirtinė premjera – tai scenos grando Jono Vaitkaus režisuotas spektaklis pagal Tennesee Williamso pjesę „Šauksmas“. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis atliks aktoriai Ainis Storpirštis ir Gabija Urniežiūtė. Apie „Šauksmą“ ir kaip jis turėtų „atsišaukti“ kalbamės su aktoriais A. Storpirščiu ir G. Urniežiūte. „Jeigu nori išgirsti, pamatyti tai, kas šaukia tave gyventi, ne vegetuoti, ne plūduriuoti, o gyventi – ateik“ – kviečia žiūrovą jie.


 

Judėjimo eksperimentai

„State of flow: Identity“, nuotr. L. Vansevičienės

Menų spaustuvėje debiutavo eksperimentinis šokio spektaklis „State of flow: Identity“. Tai, kad kūrėjai neįstatė spektaklio į konkretaus stiliaus rėmus ir jį įvardino kaip eksperimentinį – nudžiugino. Idėjos autorė ir choreografė Agata Pečiul bėga. Bėga ir jos kūrybinė komanda. Bėga su kliūtimis, tačiau nesustoja. Šis bėgimas orientuotas ne tik į save, bet į tai, nuo ko reikia pabėgti: nuo į(si)pareigojimų, taisyklių, standarto ir primestinio triukšmo.


 

Tarp Boscho pragaro ir „Lokio“ žvėries

„Lokis“, nuotr. D. Matvejevo

Rugsėjo viduryje Nacionaliniame dramos teatre pasirodė naujas režisieriaus Łukaszo Twarkowskio spektaklis „Lokis“, parengtas pagal Prospero Mérimée kūrinį „Lokys“. Spektaklyje  susipina Vito Luckaus, Bertrando Cantat istorijos, kurias jungia tik vienas dalykas – Lietuva. Paraleliai spektaklio istoriją pasakoja scenografo Fabieno Lédé ant scenos pastatytame kambaryje pakabinti Hieronymo Boscho paveikslai.