Šiais metais minint 100-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines turime galimybę lankytis gausybėje renginių, skirtų pristatyti ir puoselėti lietuviškosios kultūros klodus. Ne išimtis ir birželio 21-ąją dieną įvykusi erdvinės muzikos veiksmo „Spengla“ premjera, sukvietusi klausytojus į Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų“ fabriko erdves.

22-asis Vilniaus festivalis birželio 19-ąją pasibaigė su trenksmu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje susirinkusi tikrų tikriausia minia susižavėjusi stebėjo vieno iš geriausių pasaulyje orkestrų, Vienos filharmonijos, debiutą Lietuvoje.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) paskutinę pavasario dieną rampos šviesas išvydo paskutinis buvusio teatro vadovo Gintauto Kėvišo projektas – Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Idomenėjas“. Drauge su Geteborgo opera (Švedija) parengtą premjerą (dirigentas Johannesas Wildneris, režisierius Grahamas Vickas) Vilniuje lydėjo audringi publikos plojimai ir šūksniai bravo.

Nutilus vasario 16-osios aidams ir, atrodo, viskam pasibaigus, kuomet Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaras eina į pabaigą, Estijos nacionalinis operos ir baleto teatras į Lietuvą atvežė net 3 spektaklius. Pagal susitarimą teatrai atveža vieną operą, vieną baletą bei vieną nacionalinį savo šalies kūrinį.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje etnokultūros pamokas pradinukams vedančio, folkloro ansambliui „Dzingulis“ vadovaujančio, Jono Paliaus II gimnazijoje muzikos mokančio ir žygeivių bei folkloro ansamblio „Gilė“ veiklą organizuojančio, 2016-aisiais Metų mokytojo vardą pelniusio Artūro Sinkevičiaus pamokose mokiniai naršo internete, susipažįsta su įvairiais muzikos instrumentais, šiuolaikiškai interpretuoja lietuvių liaudies dainas, pažindinasi su skirtingų tautų muzika. Su pozityviu ir humoro jausmo nepritrūkstančiu A. Sinkevičiumi kalbame apie mokytojo kelio pradžią, patirtis ir iššūkių nestokojantį darbą, kuriame, pasak jo, svarbiausia būti žmogumi.

„Metropolitan Opera“ teatro scenoje, operoje„ Luiza Miler“ legendinis tenoras P. Domingo pagrindinį Rudolfo vaidmenį atliko 1971–1979 m. ir buvo vienas iš daugiausiai kartų dainavusių šią rolę. Šiemet šis tenoras ėmėsi dainuoti baritonui skirto Millerio vaidmens. Naująjame sezone jaunąjį įsimylėjėlį Rudolfą atliks vienas pažangiausių šių laikų tenorų Piotras Beczała. Prieš prasidedant repeticijoms „Metropolitan Opera“ surengė video konferenciją, kurios metu du dainininkai aptarė operą, karjeros perspektyvas ir jų planus artėjančiame 2018–2019 m. sezone.

Neseniai teko pasikalbėti su naujai susikūrusio ansamblio nariais: Gabriele Ašmontaite, Lukrecija Stonkute, Emile Ribokaite ir Zbignevu Levickiu, rengiančiais koncertą Šv. Velykų proga. Pokalbis jaukioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonų auditorijoje buvo linksmas ir šiltas. Atlikėjai dalinosi tuo, kas paprastai lieka užkulsiuose: iškilusiais organizavimo, atlikimo iššūkiais, taip pat savo muzikinėmis įžvalgomis.

„Tik pažiūrėk! Jis ateina!“, cyptelėjo šalia sėdėjusios, dar mokykloje besimokančios merginos. Ir nenuostabu, ši reakcija dirigento tikrai pelnyta. Energingai įbėgęs ir užšokęs ant dirigento pakylos, Martynas Stakionis save nebyliai pristatė – buvo aišku, jog tą vakarą, kovo 24-ąją, Lietuvos nacionalinės filharmonijos publika į svajų bangas nepanirs. Greičiau jau išgyvens Johanneso Brahmso inspiruotas jausmų audras.

Artėjant 7-ajam NOA, kviečiame jaunuosius kritikus ir vėl aštrinti savo plunksną, rašant apie festivalio metu pristatomus kūrinius ir jo renginių kontekste diskutuojant apie šiuolaikinės operos būvį. Konkurso tikslas – paskatinti jaunos kartos muzikologus, teatrologus, menotyrininkus, kino kritikus ar kitų sričių specialistus, besidominčius menais, rašyti apie šiuolaikinės operos spektaklius ir paties žanro bei jo sampratos kaitą.

Kovo 3 d. Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko antroji kompozitoriaus Gintaro Sodeikos operos „Post futurum” premjera, tą vakarą diriguota maestro Roberto Šerveniko. Operoje, įprasminančioje 1918 m. įvykius, ironiškas žvilgsnis nukreipiamas į pačių tautiečių negatyvumu persmelktą dabartinės Lietuvos vertinimą ir paviršutiniškai traktuojamą nacionalinio veikalo sampratą.

Šiuolaikinis kūrinys visada susilaukia didžiulio susidomėjimo, o ypač tada, kada būna pristatomas sustabarėjusioje ir itin klasikinėje LNOBT scenoje. Minint valstybės atkūrimo šimtmetį LNOBT savo žiūrovus pakvietė į Gintaro Sodeikos dviejų veiksmų operą „Post futurum“, kurios premjera įvyko kovo 2 ir 3 dienomis.

Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, švenčia ir Niujorkas bei viso pasaulio operos mylėtojai. „Metropolitan Opera“ vasario 15-ąją paskelbė savo naująjį 2018–2019 metų sezoną, kuris bus jau 134-asis.

Kaip niekad saulėta ir šilta vasario 14-oji kvieste kvietė visus išlįsti laukan ir dalintis geromis emocijomis su aplinkiniais. Tai savotiška įžanga prieš didžiausią šių metų šventę – vasario 16-ąją. Artėjant šiai iškiliai šventei netrūksta renginių nei koncertų salėse, nei miestų ir miestelių gatvėse. Kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ pakvietė savo ištikimiausius klausytojus į tradicinį Valentino dienos koncertą „Žiemos divertismentas. Šokio sūkury“.

Žvarbų žiemos rytą esame pačiame Vilniaus centre įsikūrusioje menininkų dirbtuvėje „Studium P“. Tai nepriklausoma kūrybinė erdvė, kurioje savo buitimi ir kūrybiniais atradimais kasdien dalijasi čia gyvenantys bei užsukantys menininkai. Prieangyje sukrautos malkos, asketiškas medinių lentų gultas virš darbo stalo kambaryje, kuris labiau panašėja į dailidės dirbtuves. Tai bene viskas, ko reikia jaunam ir kūrybiškam tarpdisciplininio meno kūrėjui Simonui Nekrošiui. Su juo šiandien ir kalbamės apie praeitį, dabartį ir visa apimantį kūrybinį procesą.

Geriausiu pasaulio operos teatru tituluojama Niujorko „Metropolitan Opera“ nustebina kiekvieną, kuris tik įžengia pro įspūdingas pastato duris Linkolno centre. Jame įsikūrusios vienos geriausių koncertinių salių Niujorke, taip pat teatras ir Julliardo šokio, dramos ir muzikos mokykla. 2018 metus „Metropolitan Opera“ pradėjo opera vaikams „Jonukas ir Grytutė“ ir operete „Linksmoji našlė“, taip pat sausį buvo parodytos operos „Toska“, „Figaro vedybos“, „Kaimo garbė“ ir „Pajacai“, „Meilės eliksyras“ ir „Trubadūras“.

Kiekvieną kartą pasikalbėjus su nauju pašnekovu tenka daug apmąstyti, pasisemti naujos kūrybinės energijos, o tai visuomet džiugina. Šį kartą man teko garbė pabendrauti su latvių akordeonininku ir kompozitoriumi, po studijų baigimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje likusiu gyventi Vilniuje – Raimondu Unguru. Visi, bent šiek tiek jį pažįstantys, pritars, kad Raimondas – labai charizmatiškas, įvairiapusiškas ir įdomus žmogus, muzikantas, kolega.

Likus vos kelioms savaitėms iki didžiųjų metų švenčių visi verčiasi per galvą: ką nupirkti artimiesiems dovanų, ką padėti ant Kūčių stalo. O štai Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras,  visiškai ramiai reaguodamas į Kalėdinę beprotybę ir gyvendamas savame klasikos pasaulyje, rengia koncertus tokiais tempais, jog publikai dažnai tenka sukti galvą – kaip spėti į visus koncertus?

Fortepijonas, kaip ir jo skambesys, yra daugeliui pažįstamas instrumentas. Tačiau retas susimąstome apie šio milžino priežiūrą ir tinkamą paruošimą atlikimui. Tad vykusio Vilniaus fortepijono festivalio „Pakeleiviai“ proga kalbiname ilgametį Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos instrumentų derintoją Romaną Slavomirą Kontorovičių.

Esame įpratę, jog kalėdinės nuotaikos į Lietuvą atkeliauja dar gerokai prieš didžiąsias metų šventes. Iškart po Vėlinių parduotuvių vitrinas užplūsta įvairiausi papuošimai, muzika, nuolaidos. Tačiau kartais tos šventės būna visai kitokios, sugebančios taip nustebinti, jog apie tai tenka galvoti labai labai ilgai. Būtent tokią šventę surengė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, savo ištikimiausius klausytojus pakvietęs į koncertą „Operų brangakmeniai“.

Lapkričio 20 – 25 dienomis Helsinkyje, J. Sibeliaus muzikos akademijoje vyko penktasis muzikos technologijų festivalis „MuTeFest“. Kasmet rengiamas koncertų ciklas pritraukia ne tik vietinius studentus, akademinę bendruomenę, bet yra atviras visiems elektroninės muzikos bei naujųjų muzikos technologijų gerbėjams. Akademijoje yra įsikūrusi muzikos technologijų katedra, kur  gausu naujausios kompiuterinės technikos, padedančios studentams gilinti elektroninės muzikos žinias – nuo garso generavimo iki naujų elektroninių instrumentų kūrimo. Užėjus į čia esančias garso inžinierių dirbtuves, įrašų studijas lengvai atima žadą – atrodo, lyg būtum atsidūręs (ne)tolimoje ateityje.