Muzika
Šis žmogus visą savo gyvenimą ir karjerą paskyrė vienam tikslui – pasauliui pristatyti Austrijos modernios muzikos sceną. Muzikologas ir žurnalistas Christianas Heindlis, ko gero, asmeniškai pažįsta daugiau austrų kilmės kompozitorių, nei bet kuris kitas šių dienų muzikologas. Heindlis dalina patarimus dirbantiems su šiuolaikine rimtąja muzika ir pasakoja apie savo profesinę gyvenimo patirtį.
Vis dažniau baruose, klubuose ir tiesiog miestuose galime nugirsti keistesnės, neįprastos muzikos skambesį. Alternatyviosios akademinės bei elektroninės muzikos festivalių lankytojų kiekis ir susidomėjimas jais auga. Lietuvos muzikinis pogrindis pradėjo sparčiai kisti. Vieną vėlų žiemos penktadienį susitikau su keturiais vyrais, atsakingais už alternatyvios muzikos koncertų ciklą „CRRNT“. Tai Aurelijus Užameckis, Kristupas Gikas, Kazimieras Jušinskas ir Simonas Kaupinis. Norėjau šiek tiek daugiau išsiaiškinti apie jų veiklą ir atstovaujamą muziką.
Lietuvio pasąmonėje yra įsitvirtinusi nuomonė, jog su G. Verdi opera „Traviata“ privaloma sutikti Naujuosius metus. Net ir tas žmogus, kuris gyvenime nėra buvęs operoje, „Traviatos“ pavadinimą žino ar bent jau yra girdėjęs. Per 98-erius metus LNOBT scenoje „Traviata“ rodyta daugiau nei 800 kartų.
Jaunosios kritikos forumo „M-puslapiai“ autoriai pasidalino 2018-ųjų metų įspūdžiais: labiausiai įsiminusiais jaunaisiais menininkais, projektais ir pastebėjimais, ko šiemet stigo teatro, muzikos, dailės ir kino srityse.
Paskutines dienas skaičiuojantis ruduo išsiskyrė vasaros mėgdžiojimu, sukėlusiu siurrealistinius atgalinės laiko tėkmės pojūčius. Vos spėjus perprasti šią naują būseną, ji traukiasi, užleisdama vietą pilkosioms masėms: debesų, šaltojo sezono paltų, skėčių... Tik taip nutiko, kad pilkumą šį kartą taikliai užgožė paraleliai prasidėjęs „Gaidos“ manifestas, skelbiantis laiko tėkmei nepavaldžius aktualiosios muzikos fenomenus.
„Absoliučiai vienkartinis akimirkos aktas“, – taip savo autorinį kamerinių kūrinių koncertą (lapkričio 7 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje) apibūdino kompozitorė Onutė Narbutaitė. Pati komentuodama kūrinius, jų kontekstus, kompozitorė koncertui suteikė ir dar vieną išraiškingą bei autentišką kūrybos balsą.
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ rengėjai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedra organizavo projektą „Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas“, skirtą LMTA studijuojantiems jauniesiems muzikologams bei kitų specialybių studentams. Dalyviai rašė straipsnius apie kurį nors vieną festivalio koncertą. Skelbiame konkurso dalyvių recenzijas.
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ rengėjai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedra organizavo projektą „Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas“, skirtą LMTA studijuojantiems jauniesiems muzikologams bei kitų specialybių studentams. Dalyviai rašė straipsnius apie kurį nors vieną festivalio koncertą. Skelbiame konkurso dalyvių recenzijas.
Spalio 28-ąją dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pasirodė vienas žymiausių JAV perkusijos ansamblių „Mantra Percussion“. Nesitikėjau, kad pirmą ir kol kas vienintelį kartą Baltijos šalyse pasirodę perkusininkai surinks tokią gausią publiką. Salė buvo sausakimša, o koncertas tikrai ne tradicinis.
Esame įpratę rašyti recenzijas, o vėliau ir skaityti apie įspūdingus renginius, kuriuose pasirodo aukšto profesinio lygmens atlikėjai ar net legendos. Tačiau neretu atveju pamirštame, o gal ir nebuvome girdėję, kol kas dar ne tokių įžymių, bet itin žavių, besigludinančių perliukų. Lapkričio 7-osios vakarą Vaidilos klasikos koncertų salę užliejo jaunųjų pianistų Mildos Daunoraitės ir Kasparo Mikužio atliekama muzika koncerte „88 baltai juodi“.
Šių metų aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“ turtingas atlikėjais, kompozitoriais, kūriniais, kurių šį kartą – per šimtą, iš kurių net 8 premjeros. Viena iš jų – italų fleitininko Manuelio Zurria‘os ir lietuvių fleitų jungtino kolektyvo orkestro koncertas. Kuo šis „Gaidos“ festivaliui skirtas debiutas ypatingas?
Spalio 28-osios popietę, kuomet dargana už lango paslėpė daugelį gyventojų namuose, patys drąsiausieji ir ryžtingiausieji rinkosi į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų Vilniuje, kur skambėjo kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ atliekama barokinė, klasicistinė ir šiuolaikinė muzika.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) neseniai įvyko miuziklo „Džekilas ir Haidas“, sukurto pagal mistinę Roberto Louiso Stevensono novelę „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, premjera. Greta tarp gėrio ir blogio besiblaškančio daktaro Henrio Džekilo, kūrinyje nemažiau ryški yra jį pamilusi Liusi Haris, įkūnijanti aistrą ir viltį. Miuzikle šį vaidmenį kuria jaunos solistės: Marija Arutiunova, Gabrielė Bielskytė ir Dagna Kondratavičiūtė.
Šį rugsėjį jaunas akordeonistas Vytenis Danielius drauge su daugiau nei šimtu akordeonistų iš devyniolikos skirtingų valstybių dalyvavo pasauliniame akordeonistų konkurse „Coupe Mondiale“. Su V. Danieliumi kalbamės apie jo patirtį konkurse ir jauno muziko šiandieną, įprasminamą spaudant mygtukus ir klavišus, atidarant kelią oro tėkmei, idant garsas išsiskleistų – skambėtų.
Savotiškai vieningas, tačiau kartu labai kontrastingas. Toks buvo spalio 6-sios koncertas, vykęs Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras įgarsino didžiųjų romantikų nebaigtuosius šedevrus: Franzo Schuberto ir Gustavo Mahlerio simfonijas. Koncerto centru tapo Algirdo Martinaičio simfonija ir estų šiuolaikinio kompozitoriaus Erkki-Sveno Tüüro kūrinys orkestrui ir akordeonui. Šių dviejų skirtingų epochų kūrėjų įtraukimas skatina permąstyti, kodėl buvo pasirinkti tokie kūriniai, kas tarp jų bendro.
XII meno festivalyje „Mažeikiai 2018“ publikai buvo pristatyta ne tik laiko patikrintų žymių kompozitorių muzika, bet ir pasaulinė premjera – Artūro Mikoliūno simfoninis kūrinys. Programą pristatė Vokietijos jaunimo simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Vilmanto Kaliūno. Nors Vokietijos jaunimo simfoninio orkestro jauniausiam atlikėjas 14-kos, o vyriausias 20-ties metų, profesionalumas, gilus įsiklausymas į kiekvieną muzikinį garsą ir glaudus bendradarbiavimas su orkestro vadovu buvo aiškiai girdimas nuo pat pirmųjų koncerto garsų.
Pamažu įsibėgėjantis klasikinės muzikos sezonas ruošiasi šildyti taip pat puikiai, kaip visada. Jubiliejiniais 100-mečio nepriklausomybės metais ypač suaktyvėjo mainai, kuriais galime džiaugtis girdėdami Berlyno „Konzerthausorchester“, kuris šiuo metu skaičiuoja daugiau kaip 60 metų siekiančią koncertavimo patirtį. Neeiliniu įvardintas ir labai lauktas koncertas rugsėjo 26-tąją sulaukė absoliučiai pilnos salės klausytojų.
Rugsėjo mėnesį Vilniaus koncertų salėse karaliauja 28-asis Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, kuris savo klausytojams nepaliauja siūlyti vieno muzikinio siurprizo po kito. Šio penktadienio vakarą vilniečius į įspūdingą Valdovų rūmų koncertų salę masino ir traukė Lietuvoje dar nematytas senovinis instrumentas liežuvį pamankštinti reikalaujančiu pavadinimu – nikelharpa (šved. nyckelharpa).
Festivalio „Banchetto musicale“ koncerte „Vox nostra“ skambėjo įvairių tipų organumai. Juos atliekant buvo demonstruojamos viduramžių sakraliosios vokalinės muzikos skambesio platybės, gerai aidinčios giliuose Pranciškonų vienuolyno bažnyčios skliautuose.
Šiais metais minint 100-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines turime galimybę lankytis gausybėje renginių, skirtų pristatyti ir puoselėti lietuviškosios kultūros klodus. Ne išimtis ir birželio 21-ąją dieną įvykusi erdvinės muzikos veiksmo „Spengla“ premjera, sukvietusi klausytojus į Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų“ fabriko erdves.