Didingas jungtinio Baltijos jūros choro skambesys

Asta Balnionytė 2017-04-27

Balandžio 28 d., penktadienį, 20.00 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje koncertinį turą pradės Baltijos jūros choras, į kurį susibūrę Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos dainininkai supažindins klausytojus su ryškiausiais ir įspūdingiausiais savo šalių šiuolaikinių kompozitorių kūriniais. Išsamiau apie šį projektą vieną iš jo sumanytojų Rasą Gelgotienę kalbina Asta Balnionytė.

 

Kokie kolektyvai sudaro Baltijos jūros chorą ir kaip gimė šis sumanymas?

Šį jungtinį keturių šalių chorą sudaro Vilniaus universiteto choras „Pro musica“, Liepojos kultūros centro choras „Intis“, Sankt Peterburgo jaunimo kamerinis choras „Lauda“ ir Balstogės Technologijos universiteto choras. Idėja suburti Baltijos jūros chorą kilo iš pamąstymų, kad yra dalykų, siejančių šio regiono muzikinę kultūrą, bet taip pat yra ir kiekvienos šalies muzikos savitumų, kurių pažinimas galėtų praturtinti mus visus. Sukūrus jungtinį chorą atsiranda dviguba galimybė – panašumai leidžia pasiekti vieningą muzikavimą, gerą bendrą skambesį, ir tuo pačiu galime pažinti kaimyninių šalių muziką, gauti jos interpretaciją ir atlikimo manierą „iš pirmų rankų“, nes nacionalines programas diriguos tos šalies dirigentai.

Baltijos jūros regionas kur kas platesnis, kodėl pasirinkote būtent šių keturių šalių chorus?

Sumanymas negimė atsitiktinai. Jau seniau esame bendradarbiavę su choru „Lauda“ iš Sankt Peterburgo ir choru „Intis“ iš Liepojos. Su šių chorų dirigentėmis ir pradėjome kurti projektą. Lenkų chorą įtraukėme vėliau – dėl programos.

Ką turite galvoje?

Jungtinis choras, sudarytas iš kelių aukšto lygio chorų, iškart suteikia sparnus dideliam fantazijos polėkiui, kalbant apie programą. Toks choras pajėgus realizuoti tikrai įdomius meninius sumanymus, ir mes, trys dirigentės – Marina Kirejeva, Ilze Valce ir aš – iškart nutarėme, jog šio projekto pagrindas turi būti labai įdomi programa, patys vertingiausi kūriniai. Kai pradėjome konkrečiau kalbėtis apie pjeses ir kompozitorius, visos paminėjome Pavelą Lukaševskį kaip vieną įdomiausių šių dienų chorinės muzikos kūrėjų ir tada nutarėme pakviesti chorą ir iš Lenkijos.

Baltijos jūros choro koncertų išskirtinumas – ypatinga programa?

Tikrai taip. Tai programa, klausytojams pristatysianti gražiausius ir įdomiausius šiuolaikinės chorinės muzikos kūrinius, sukurtus projekte dalyvaujančiose šalyse. Bet ne tik tai. Didelis ir stiprus jungtinis choras atveria plačią erdvę drąsiems sprendimams – tai galimybė panaudoti labai išplėtotą daugiabalsiškumą, kai bus giedama aštuoniais ar net dešimčia balsų, ir išnaudoti antifoninį skambesį, kai chorai dainuos net keturiuose skirtinguose bažnyčios kampuose.

Koks kūrinys pristatys Lietuvos chorinę muziką?

Lietuvišką muziką atstovaus gana didelės apimties Vytauto Miškinio „Angelus autem Domini“. Šį kūrinį atstovauti mūsų šaliai pasiūliau dėl keleto priežasčių. Miškinis neabejotinai yra vienas produktyviausių ir populiariausių šiuo metu chorams rašančių kūrėjų. Jis gerai žinomas užsienyje, kolegoms jo atskirai pristatinėti nereikėjo. O pasirinktas kūrinys skirtas keturiems mišriems chorams – kaip tik tiek chorų sudaro mūsų jungtinį kolektyvą.

Kokius kitų šalių kūrinius išgirs klausytojai?

Latviai pasiūlė giedoti vieną gražiausių garsaus savo kompozitoriaus Peterio Vaskso kūrinių – „Laudate Dominum“. Svarbu buvo ir tai, kad turėtume kūrinių su vargonų akompanimentu, nes norėjome turėti galimybę panaudoti didžiausius Lietuvoje Šv. Jonų bažnyčios vargonus ir pasaulyje plačiai žinomus Rygos Domo katedros vargonus, kuriais gros Indrė Veličkaitė.

Kaip minėjau, Lenkijos muziką atstovaus Pavelo Lukaševskio kūriniai a cappella. Tai bus du nelabai didelės apimties, bet labai sudėtingos chorinės faktūros kūriniai, pasižymintys daugiabalsumu. Tokį muzikinį audinį surepetuoti lenkų dirigentei Violetai Milkovskai bus tikrai nemenkas iššūkis.

Visos šalys pasirinko šiuolaikinius kompozitorius?

Įdomus rusiškos muzikos pasirinkimas. Tai bus vienintelė ne šiuolaikinė programos dalis, kurioje skambės Sergejaus Rachmaninovo „Nakties vigilijos“ fragmentai, visas kūrinys būtų per ilgas. Šį kūrinį atlikti (o taip pat klausytojams išgirsti) progų būna tikrai nedaug. Tai nepaprastai sudėtingas opusas. Jo nuostabus grožis vilioja visus sakralinės muzikos mylėtojus. Tačiau pasiryžti jį giedoti galima tik turint labai stiprų chorą. Šįkart projekto dėka mes tokį chorą turėsime, todėl atliksime keletą „Vigilijos“ dalių.

Be to, stilistiškai Rachmaninovo muzika labai artima šių dienų muzikos pagrindinių srovių stilistikai – minimalizmui, neoromantizmui. Visi pasirinkti kūriniai turi didžiulį emocinį užtaisą, perteiktą minimaliausiomis, taupiausiomis raiškos priemonėmis.

Kaip vyksta keturių chorų darbas? Repetuojate kartu ar atskirai? Kaip derinate interpretaciją?

Chorai ir vadovai neblogai pažįsta vieni kitus, repetuojame atskirai ir stengiamės kiek įmanoma geriau pasiruošti. Mes, dirigentės, tariamės el. laiškais ir telefonu. Kartu susitiksime tik koncerto dieną – ir tikimės, kad kiekvienas choras bus puikiai pasiruošęs kūrybiniam bendradarbiavimui. Mūsų laukia nemažas iššūkis, tačiau esu tikra, jog nuostabi muzika ir choristų noras ją atlikti kuo geriau duos puikų rezultatą.

Kur vyks koncertai? Tik Lietuvoje?

Baltijos jūros choras koncertuos visose keturiose šalyse, kurių chorai dalyvauja projekte. Koncertams pasirinkome dideles bažnytines erdves – Vilniaus šv. Jonų bažnyčią, Marijampolės baziliką, Rygos Domo katedrą, Peterburgo pagrindinę katalikų katedrą. Jose keturis chorus galime statyti visuose šonuose ir išgauti unikalų didžiulės skambančios erdvės įspūdį.

Kiek koncertų planuojate atlikti?

Iš viso planuojami penki šios programos koncertai. Pirmasis vyks balandžio 28 d., penktadienį, 20.00 val. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, antrasis – balandžio 29 d. Marijampolėje, 17.00 val. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje ir balandžio 30 d. Baltstogėje, Lenkijoje, o rudenį – rugsėjo 29 d. Rygos Domo katedroje ir spalio 1-ąją Peterburgo katalikų katedroje.

Ar šis projektas vienkartinis, gal matote kokį nors jo tęsinį?

Esu tikra, kad pasibaigus koncertiniam turui šio jungtinio kolektyvo bendravimas nenutrūks. Paprastai tokie kūrybiniai ryšiai tęsiasi ilgai, tik jau kitomis formomis: dirigentai keičiasi informacija apie įdomius kūrinius, festivalius ir chorinį gyvenimą savo šalyse. Choristai – jauni žmonės, jie tokių bendrų projektų metu lengvai susidraugauja, tęsia bendravimą socialiniuose tinkluose ir asmeniškai. Tai irgi vertybė, kurią tokie choriniai projektai atneša netiesiogiai. Pažindami kaimynų muziką, ne tik artimiau su jais susipažįstame, bet ir geriau pažįstame save pačius.

Ačiū už pokalbį.