Naujas langas į džiazą

Galima pastebėti, jog džiazas daugiau ar mažiau užima svarbią vietą daugelio žmonių gyvenime, nepaisant amžiaus ar išsilavinimo, o tai, natūralu, skatina vis naujų džiazo muzikos atlikėjų, ansamblių ar grupų atsiradimą. Vis dėlto apmaudu, jog kokybiškų džiazo koncertų nėra rengiama tiek daug, ši problema aprėpia ne tik sostinę, bet ir visą Lietuvą. Deja, mes net neturime džiazo klubo... Bet klaidžiojant sostinės senamiestyje, netoli nuėjus nuo Aušros vartų, galima užklysti į iš išorės vinilinėmis plokštelėmis išdekoruotą knygyną, į kurį užėjus netrukus apima euforija: tarp gausybės rinktinės muzikos įrašų bei knygų ilgainiui prarandi net ir laiko nuovoką, o užėjęs susirasti knygos, kurios nerasi jokioje Vilniaus bibliotekoje ar knygyne, net nepastebi, jog užklydai prie naujausių džiazo muzikos įrašų nagrinėjimo arba galbūt įsistebeilijai į šiuo metu eksponuojamą dar negirdėto menininko darbų parodą...

Rūdninkų knygynas (Rūdninkų g. 20) lankytojams duris atvėrė prieš penkiolika metų kaip knygų ir kanceliarijos parduotuvė, tačiau būti vien senų ir naujų knygų „archyvu“ – buvo negana. Taip pamažu knygyno lentynose pradėjo rikiuotis muzikos įrašai – iš pradžių panaudotos plokštelės, o ilgainiui – vien tik nauji vinilo, kompaktinių plokštelių leidiniai. Šiuo metu knygynas yra išskirtinis savotišku tarpdiscipliniškumu, apjungiantis muziką ir literatūrą. Ypatingai daug dėmesio čia skiriama džiazui: akivaizdu, jog čia dirbantys žmonės deda daug pastangų, kad šis žanras pasiektų kuo daugiau klausytojų. Nedidelė knygyno erdvė praktiškai bent kartą per mėnesį pavirsta koncertine sale, kur savo muzika dalijosi bene visi žymiausi Lietuvos džiazo atlikėjai – pradedant laisvojo džiazo meistrais Liudu Mockūnu ir Juozu Milašiumi, baigiant Kęstučiu Vaiginiu ir Giedre Kilčiauskiene. Be to, stengiamasi sukurti erdvę ir jaunajai džiazo kartai: vykęs ciklas „Jaunas avangardas“, davė progą pasirodyti festivalio „Vilnius Jazz“ konkurso „Young Power“ finalistams – tai grupės „Sin“ ir „Brave Noises“. Panašu, jog klausytojai mėgaujasi nedidele, intymia erdve. Juk tai išties begalo unikalu – koncertų metu girdisi, net kaip atlikėjai kvėpuoja, o sėdint pirmojoje eilėje net yra tikimybė, jog smuikininkas stryku perbrauks klausytojui per pakaušį, o būgnininkas netyčiom voštels lazdele per nosį. Vėliau, po pasirodymo, žmonės dažnai kalbasi su atlikėjais, dalinasi įspūdžiais. Toks šiltas bendravimas su muzikantais tiesia tiltą tarp meno kūrėjų ir meno mėgėjų: tai yra vienas iš būdų suprasti, jog net geriausi menininkai yra visiškai greta, jie tokie pat, kaip ir mes, klausytojai ir kultūros vertintojai. Kitas žavus momentas, jog ši salytė tokia nedidelė, jog į koncertą būtina registracija, visi norintys tiesiog nesutilptų, todėl koncertuose paprastai dalyvauja išties išskirtinė publika.                        
Knygynas užsiima edukacine veikla, siekiama žmones supažindinti su džiazu ir parodyti, kad įdomybių muzikoje yra kur kas daugiau, nei galime įsivaizduoti. Juk šiuolaikinis, dabartinis džiazas yra ištisa stilių sintezė – pradedant folkloro instrumentais ir baigiant roko gitaromis. Be to, knygyne nuolat rengiamos parodos: jauni menininkai dažnai neturi erdvių, kur galėtų parodyti savo kūrinius. Taigi, užsukę lankytojai, be muzikos ir knygų gali pasigrožėti eksponuojamais dailės, fotografijos, koliažo darbais.
 

Kalbant ne tik apie Vilnių, bet ir visą Lietuvą, kol kas nėra pernelyg daug erdvių, kuriose skambėtų džiazas, nors, žinia, situacija mažais žingsneliais gerėja. Vilniuje, vos prieš keletą mėnesių netoli buvusio „Lietuvos“ kino teatro, atsidarė klubas „Paviljonas“, kuriame kiekvieną anradienį karaliauja džiazo garsai; taip pat ši muzika nemažai skamba ir labai unikaliame „Geltonos sofos klube“, kuriame groja tiek lietuvių, tiek užsienio šalių džiazo kolektyvai. Visgi, kai diskutuojama apie augančią džiazo kultūrą Lietuvoje, turėtų būti minėtinas ir Rūdninkų knygynas, kurio negali nurungti jokie metų eigoje rengiami džiazo festivaliai, kadangi šiame jaukiame „užkampyje“, visus metus sukasi džiazo muzikos plokštelės, rengiami džiazo koncertai, o po koncertų – ir neoficialios konferencijos tarp klausytojų ir atlikėjų. Čia kuriama aplinka tiesiog alsuoja viskuo, kas yra malonu sielai. Džiazo būgnininkas Artas Blakey yra teigęs, jog „džiazas nuvalo gyvenimo dulkes“, o šio knygyno atmosfera, turbūt, labiausiai ir yra artima šiam sielos ir kasdienybės „apsivalymui“. Ji tampa viena iš alternatyvų neleidžiančių įsisukti į varginantį bei nuobodų rutinos ratą.