Kai pasiduodama destrukcijai

Karštomis vasaros dienomis paskutinis dalykas apie kurį galvojama yra kino teatras. Tačiau taip nutiko, kad į jį atkeliavo kaip tik joms dedikuotas filmas „Karštos vasaros naktys“ (Hot Summer Nights, 2017), 2017 metais pasirodęs „South by Southwest“ kino fesitvalyje. Režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Elijaho Bynumo debiutinis filmas tyrinėja mažo miesto gyventojų atostogų gyvenimą ir į jį užklydusio jaunuolio likimą.

1991 m. vasarą 17-kos metų Danielius (Timothée Chalametas) po tėvo mirties išsiunčiamas praleisti atostogas pas tetą. Iš pirmo žvilgsnio nedrąsus, kiek tylus ir užkalbinti merginų nesugebantis vaikinas susipažįsta su Hanteriu (Alexas Roe’as) – 10-to dešimtmečio Jameso Deano prototipu, kuris stumdo narkotikus mažame kurortiniame miestelyje, o visos panos jį pamačiusios lydosi. Vakarėlio metu iš „kietos“ mašinos išlipantis Hanteris primena Danieliaus tėvą – kietą vyruką, kokių daugiau nebepamatysi. Todėl amo netekęs jaunuolis, tarsi ieškodamas naujo prieglobsčio ir bandydamas numalšinti tėvo netektį, tampa Hanterio draugu.

Paraleliai Danielius sutinka miestelio pažibą – Mikeilą (Maika Monroe) – merginą, dėl kurios iš proto kraustosi visi Keip Kodo vaikinai ir vasarotojai. Ji, priešingai nei Danielius, neieško žodžio kišenėje ir leidžia vasarą su savo draugėmis bei vaikinu iš Konektikuto. Tačiau tarp šių dviejų užsimezga ryšys, kurį kartais sunku paaiškinti. Ne kartą kine matytas scenarijus realiame gyvenime, kaip žinome, beveik niekada nepasiteisina. Tačiau šie du paraleliniai gyvenimai vienu metu verda siužete, o jiems susidūrus, suprantama, įvyksta katastrofa.

Sekdamas pagrindinį veikėją filmas nuo žaismingo, vasariško siužeto kartu su pačiu Danieliumi pradeda eiti tamsyn. Karštos dienos perauga į neoninėse šviesose paskendusias naktis. Įsisukęs į narkotikų prekybos verslą, jaunuolis nemoka sustoti ir save priveda prie visiškos destrukcijos. Jis kuria naujus planus kaip plėsti prekybą, negalvodamas, kaip tai gali atsiliepti jam pačiam ir jo santykiams su aplinkiniais, o tai jį priveda prie chaoso ir kontrolės praradimo.

„Karštos vasaros naktys“

Siužeto prasme „Karštos vasaros naktys“ nepasiūlo nieko naujo. Kaip ir būdinga tokio tipo filmams, nedrąsus vaikinas įsimyli ne savo lygio merginą, šalia sukasi blogas vaikinas, visgi turintis sąžinę, o juos vaikosi vietinė policija. Kad viskas atrodytų dramatiškiau, atsiranda ir tikrieji blogiukai, kurie sumaišo tykų vasarotojų gyvenimą. Tiesa, gerai žinomų dainų iliustruotos scenos atrodo tarsi paties režisieriaus pasityčiojimas iš tokio žanro filmo, nors taip ir nelieka neaišku, ar jis tiki tuo, ką kuria, ar tik iš to juokiasi.

Kaip bebūtų, filmo montažas labai svyruoja. Jeigu pirmoji filmo dalis yra greita ir dinamiška, tai antroje montažo režisierius sulėtėja ir nebeišlaiko filmo tempo. Filme mėtomasi tarp kadrų, todėl pats kūrinys atrodo ištampytas ir netolygus. Taip pat kai kurios scenos (pavyzdžiui, Danieliaus ir Mikeilos pasivaikščiojimas laukuose) labiau primena muzikinį klipą arba atskirą video, bet ne vientiso filmo dalį.

Neįtikina ir filmo veikėjai. Jeigu Danieliaus ir Mikeilos veikėjai atrodo tikri ir išbaigti, Hanterio elgesys neretai atrodo nepaaiškinamas. Beje, tam tikrose scenose šis veikėjas yra pernelyg subanalinamas. Pavyzdžiui, scenoje, kur Hanteris su policininku kalbasi apie savo tėvą, jo akyse pasirodančios ašaros atrodo dirbtinos ir keliančios juoką. Veikėjui bandomas sukurti kompleksiškumas yra išpūstas ir netikras, todėl nepavyksta juo patikėti. Beje, Hanterį įkūnijęs Alexas Roe’as tarp kitų aktorių atrodo nepakankamai tvirtai. Jis nepateisina savo veikėjo veiksmų.

Daugelyje kitų filmų matytą istoriją režisierius bando paversti savo stiliaus filmu. Nors tai debiutinis jo darbas, tačiau matyti, kad E. Bynumas stengiasi kurti „savo“ kiną. Gaila, kad jam taip ir nepavyksta sustyguoti viso kūrinio ir „Karštos vasaros naktys“ lieka vizualiai patraukliu, bet padriku kūriniu.