Darna per kontrastą

Paroda „Integracija“, vykstanti Kauno fotografijos galerijoje, yra bendras šios ir „Meno Parko“ galerijų projektas. Ji sujungia dvi menines praktikas, kurių kiekviena savita raiška vaizduoja miesto konstruktus ir objektus – medžiagas, istorijas, infrastruktūras – ir informuoja bei skatina žiūrovą perskaityti bendrą skirtingos prigimties vaizdų pasakojimą.

Remigijaus Treigio fotografijos perkelia į melancholišką sustabdyto laiko kinematografinę erdvę. Vaizdo fragmentai – tarsi fotografo poetikos žingsniai, kuriuos žiūrovas gali skaityti kaip tarpusavyje persipinančias, paslaptingas ir nepaviršutiniškas miesto istorijas. Eimučio Markūno tapybos darbuose šviečia negailestinga saulė. Spinduliuojančios spalvos ir reljefinės dažo formos (aliuzija į miesto erdvės koloritą) žiūrovus perkelia į gestinės tapybos erdvę, kuri pabrėžia jų kūrimo procesinį pobūdį.

Parodos pavadinimas „Integracija“ nurodo atskirų dalių sujungimą į vieną sistemą bei santykį tarp jų. Tačiau kokiu būdu įvyksta parodos integracija erdvėje bei kas jai vykstant atsitinka galerijos erdvei? Ar menininkų darbai integruojami erdvėje, ar meninės praktikos integruojamos berengiant bendrą meninį projektą? Bet kuri bendradarbiavimo meniniame lauke praktika – ar tai būtų bendro kūrinio įgyvendinimas, ar bendros parodinės erdvės kūrimas – vizualaus meno atstovams dažnai tampa išbandymu, mokantis palikti nuošalyje savo ego dėl bendros idėjos.

Proceso požiūriu, ypač menininkams, dirbantiems skirtingose geografinėse vietose (šiuo atveju, E. Markūnas – Kaune, o R. Treigys – Klaipėdoje), susitikimas vienoje parodos erdvėje, kuriant bendrą meno projektą, gali būti didelis postūmis tolimesniam kūrybiniam dialogui. Menininkų, dirbančių su tapybos ar fotografijos medija, praktika žiūrovui dažnai asocijuojasi su individualiu darbu. Tad ar sunku menininkams rasti bendrą kalbą per kūrybą? Mano pirmas įspūdis – tokia parodos dinamika galėtų būti perkelta į viešą miesto erdvę, todėl, kad formuoja erdvę ir atrodo kaip vientisa visuma.

Parodoje kūriniai tarsi sistemina erdvę, jie rodomi tiktai ant sienų, visiškai atsisakyta erdvinio kūrinių eksponavimo, o tai išryškina galerijos interjero pojūtį, kai laisvai judama tarp galerijos sienų, o ekspozicija atsiskleidžią linijiškai. „Integracija“, būdama dviejų menininkų pristatymas, vizualiai primygtinai reikalauja žiūrovo būti perskaitoma kaip vientisas naratyvas iš dviejų sujungtų vizualių kalbų – juodai-baltos fotografijos ir ryškaus kolorito tapybos. Daugybę sugrupuotų mažo formato fotografijų skiria didelio formato tapybos darbai, skirtinga darbų eksponavimo ritmika sukuria vientiso darbo ir vientisos poetikos, kuri patiriama nuo ekspozicijos pradžios iki pabaigos, iliuziją.

Tačiau vizualus priminimas plakate, kad tai – dviejų autorių jungtinė paroda, skatina analizuoti vizualų kontrastą tarp formatų bei pavienių darbų vizualios kalbos santykio E. Markūno tapyboje ir R. Treigio fotografijoje. Abu autoriai susitelkia ties miesto tematika, meno priemonėmis analizuodami urbanistinę kultūrą, miesto konstruktus bei žmogaus judesį juose ir tarp jų.

R. Treigio fotografijose autorius dirba ties miesto fragmentais, elegantiškai stebėdamas atstumus tarp jų ir šviesos kaitą, kuri paveikia visus kūrinio elementus. Šios fotografijos reikalauja artimo kontakto, įsigilinimo. E. Markūno tapyboje dominuoja miesto spalvinė gama, ryškiaspalvė ir sodri, ir menininko kūno judesys didelio formato tapybos plokštumoje kaip pagrindinis kūrybos proceso įrankis. Spalvos apsupa žiūrovą.

Bendradarbiaujant parengti meno kūriniai arba bendradarbiaujantys menininkų duetų ar meninių grupių projektai meno lauke vis dar yra retesnis reiškinys negu individualūs menininkų kūrybos pristatymai tiek galerijų, tiek viešosiose miesto erdvėse. Menininkams, turintiems ilgą individualios kūrybinės veiklos istoriją, kolaboravimo meninė veikla dažnai tampa išbandymu. Bendradarbiavimas tampa naujų idėjų kūrimo arena, todėl ši patirtis dažnai palieka pėdsaką kiekvieno iš dalyvaujančių kūryboje. Tai tinka ne kiekvienam.

Paroda „Integracija“  Kauno fotografijos galerijoje veikia iki rugpjūčio 25 d.