A. Palilionytės paroda „Žvaigždžių dulkėse"
Agnė Palilionytė neslepia žavesio visata ir gyvybės formomis tiek Žemėje, tiek už jos ribų. Reikia
suprasti, kad gyvybe tapytoja vadina ir žvaigždes, ir kitus kosminius objektus. Menininkė nesiliauja
stebėtis atsitiktinumu ar lemtimi egzistuoti protu neaprėpiamoje begalybėje. Jos fantaziją ir
vaizduotę stimuliuoja beribiškumas ir didybė – galimybė kurti nesibaigiančiame kūrinyje.
Palilionytė domisi pasaulio priešistore, žmogaus atsiradimo kilme, taip pat kosminiais kūnais ir
pasauliais už ozono sluoksnio ribų. Ištikima šaltų spalvų koloritui, ryškiam kontrastui, parodoje
menininkė pristato būtybių, kurias įsivaizduoja gyvenant tarp žvaigždžių, ciklą. Kadangi ir žmogus
gyvena tarp žvaigždžių, esminiai mūsų bruožai formuoja autorės personažus. Vienos figūros,
nutapytos neapibrėžtoje erdvėje, iš pirmo žvilgsnio primena futuristines žemės moteris. Kitur, tos
pačios figūros, virsta fiktyviais (ne)pažintų galaktikų gyventojais, nutolusiais nuo kanoniško ateivio
portreto didelėmis juodomis akimis. Parodoje eksponuojamos veikėjos tarsi reprezentuoja skirtingas Saulės sistemos planetas. Melsva mumifikuota būtybė – Neptūnė rausvose Marso fono properšose, iš paveikslo „Žvaigždžių dulkėse“. Kita figūra – apsivijusi balta drobule (o gal įsispraudusi baltame latekso kostiume) su Saturno geltonio inkrustacijomis. Kituose darbuose – iš tamsiosios mėnulio disko pusės nužengusios pilkaodės auksinėmis kaukėmis. Žydroji blyškiaodė „Ledi“ ne šiltesnė už Uraną nei koloritu, nei veido ekspresija.
Tai interpretacija, pasakojanti apie kokoną, kuriame gyvename ar esame įkalinti – kūną. Autorė
vieniems personažams suteikia veidus ir išraiškas – išdidi, prislėgta, nustebusi mimika. Kitiems
personažams veidai užglaistomi aliejinių dažų kaukėmis.
Kuratorė Monika Valatkaitė
Paroda veikia Vaidilos teatre (A. Jakšto g. 9, Vilnius) gruodžio 29-sausio 27 d.