Kompozitorius Klausas Ageris: „Spaudimas iš išorės padeda kurti“

Klausas Ageris, nuotr. iš asmeninio archyvo

Vienu garsiausių šiuolaikinių kompozitorių Austrijoje laikomas Klausas Ageris yra figūra, stipriai daranti įtaką europiniam šiuolaikinės muzikos kontekstui. 2006–2014 metais Briuselyje eidamas Europos kompozitorių forumo prezidento pareigas, vadovaudamas Vienos kompozitorių sąjungai, K. Ageris taip pat išlaikė nepaprastai aktyvią ir produktyvią kūrybinę bei akademinę karjerą. Jo kūryboje tarpsta tradicinė, elektroakustinė ir kompiuterinė muzika.  Apie muzikos kūrimo paslaptis ir šiuolaikinio kompozitoriaus dalią bei kovą už geresnį menininko gyvenimą su kūrėju kalbasi Ona Jarmalavičiūtė.


 

Lapas popieriaus – stabiliausia vieta apsistoti

Aušra Giedraitytė. K. Savickytės nuotr.

Pokalbis su aktore, šokėja, rašytoja ir dramaturge Aušra Giedraityte


 

Matyti ir skaityti apnuogintą esybę

Neringa Mikol 2019-05-29
Simona Bareikytė, paroda „Apnuoginta esybė“, autorės nuotr.

Simonos Bareikytės parodos „Apnuoginta esybė“ kūriniai žiūrovus pasitinka karpinių iš laikraščių ir žurnalų margumynu. Akys drąsiai gali pasiklysti tarp spalvų, figūrų ir žodžių jūros, tačiau būtent to Simona, rodosi, ir siekia. Kūrinių autorė šia paroda iškelia labai aiškų tikslą: suvirpinti esybės stygas, padėti žiūrovui atrasti save viename ar kitame kūrinyje. Šis straipsnis taip pat turi labai aiškų tikslą: patikrinti, kaip parodos tikslas buvo įgyvendintas.


 

Džiazuojantys „Druskomanijos“ vėjai

Gaja Klišytė 2019-05-28
„Druskomanija“, Domantas Razmus ir „Castor Stetson“, nuotr. T. Tereko

Vienas paskutinių šių metų šiuolaikinės muzikos festivalio „Druskomanija“ koncertų, rengiamų Vilniuje, įvyko salėje virš baro „Vėjai“. Gal neatsitiktinai pasirinktos vietos kontekste „Druskomanijos“ vėjai atpūtė džiazo garsus, kurie maloniai, tačiau skirtingais rakursais, įsiliejo į du šio vakaro koncertus, o kūrybinę laisvę, užkoduotą pačiose džiazo muzikos šaknyse, įkūnijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bigbendas ir grupė „Castor Stetson“.


 

Ultravioletinių spindulių šviesoje

„Roberto Zucco“, rež. Augustas Gornatkevičius, nuotr. E. Krikčiūno

Praėjo dvidešimt metų po Oskaro Koršunovo spektaklio „Roberto Zucco“. Šis pastatymas žymėjo ne tik OKT pradžią, bet ir žiūrovui kėlė ultra įspūdį: riedutininkas, ant milžiniškos rampos atlikinėjantis akrobatinius triukus, moderni elektroninė muzika, ryškiai raudonos ir mėlynos spalvos estetika kostiumų detalėse bei apšvietime pabrėžiant draminę įtampą. Tačiau ne apie garsųjį O. K. kalbėsiu, o apie jaunojo kūrėjo Augusto Gornatkevičiaus darbą Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre.


 

Režisierius Augustas Gornatkevičius: „Norėjau leisti medžiagai gyventi iš naujo“

„Roberto Zucco“, nuotr. E. Krikčiūno

Su režisieriumi Augustu Gornatkevičiumi apie naujausią kūrėjo spektaklį „Roberto Zucco“, pastatytą Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre kalbasi Kotryna Paškevičiūtė.

 


 

Himnas meilei

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, nuotr. G. Jauniškio, šaltinis lvso.lt

Niekuomet nepaliaujantis stebinti Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) užbaigė savo grandiozinį 30-ąjį koncertų sezoną. Matyt, dėl to grandioziškumo orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius įspūdingam koncertui pasirinko įspūdingą kūrinį. Jau tapo tarsi savaime aišku, jog šio orkestro sezono atidarymo, gimtadienio ir sezono uždarymo koncertai yra elitinis renginys, pritraukiantis pilną Kongresų rūmų salę. Tad ir programos reikia ne bet kokios. Įspūdingoji austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlero (1860–1911) trečioji simfonija buvo sutikta griausmingomis ovacijomis. O ir nebe reikalo – beveik 100 žmonių orkestras, 80 žmonių choras (Kauno miesto valstybinis ir berniukų bei jaunuolių „Ąžuoliukas“) – vien šie skaičiai negali palikti abejingų.


 

Marozas ar hipsteris?

Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko

Dar šių metų vasario mėnesį galerija „Arka“ atidaręs pirmąją parodos dalį tuo pačiu pavadinimu „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, balandžio 25 dieną Vilniaus vaikų ir jaunimo galerijoje tapytojas Andrius Makarevičius pristatė naujus stoties rajono pasakojimus. Antroje parodos dalyje rodomi to paties ciklo darbai, kuriuose ir vėl skleidžiasi visa stoties rajono flora ir fauna.


 

Muzika, sujungusi mus

Julija Kostina, nuotr. iš asmeninio archyvo

Jei apklausčiau žmones, kurie su Lietuvos teatro ir muzikos akademija (LMTA) neturi jokių ryšių, mažai kas iš jų žinotų mūsų jaunuosius kompozitorius. Labai liūdina, kad talentai dažnai lieka nepastebėti. Todėl nusprendžiau pasišnekučiuoti su jaunąja kompozitore  Julija Kostina ir geriau su ja susipažinti. Julija Kostina – akademinės kompozicijos antrakursė, kuriai dėsto kompozitorius prof. Rytis Mažulis. Julijos kūrybos kelias prasidėjo dar mokantis gimtajame Panevėžyje, kur buvo sukurtos pirmosios jos kompozicijos.


 

Didysis LDS naratyvas

Paroda „Spalva – Šviesa“ Dailininkų sąjungos galerijoje, nuotr. Vyto Nomado

Prieš kelias savaites prasidėjo ketvirtą kartą Lietuvos Dailininkų Sąjungos organizuojama dailės kvadrienalė, šįsyk išsiplečianti per Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Panevėžį. Aštuonios parodos buvo atidaromos skirtingu laiku, paskutinysis atidarymas galerijoje „Kairė – Dešinė“ įvyko dar prieš keletą dienų. Šiųmetė projekto tema – „Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ – kilo iš pernai LDS išleisto albumo „Memorabilia“, kuriame vystoma kvadrienalėje pristatoma atminties tema.


 

Vizualioji psichinių sutrikimų taksonomija

„Jaunosios savižudės“

Kaip pluoštas nesėkmingų atospyrių ir apverktinų nuopuolių kino istorijoje, šiandien psichinių sutrikimų narpliojimo perteklius kine gausus. Kita vertus, apie pastaruosius nekalbama kaip apie tam tikrą taksonomiją, šiuo atveju konkretų žanrą, kuriam galiotų konvencionalūs ir atpažįstami bruožai. Gvildenant šį dar stipriai nesuprantamą, nesuvokiamą, atbaidantį objektą, paliekama iš esmės nežabota galimybė režisieriams, prodiuseriams, scenarijaus autoriams ir patiems aktoriams laužti filmą bet kuria norima linkme, su savimi dažnai besigviešiančią klaidingai asocijuojamą psichinių sutrikimų interpretaciją.


 

(Ne)žmonės, Kafka ir kiborgai

Rimas Sakalauskas, „Karantinas“, 2018, nuotr. Giedriaus Matulaičio

Pabudęs vieną rytą iš antropocentristinio miego, žmogus gali pasijusti nejaukiai. Nevaržomas sapiens dominavimas gali pradėti kelti įtarimą, o akivaizdus jo skirtumas su ne žmogumi – blukti.  Homo sapiens maždaug pusę didžiųjų̨ planetos žvėrių išnaikino gerokai anksčiau, negu išrado ratą, išmoko rašyti ar gamintis geležinius įrankius. Tačiau dabar, kai robotai ir dirbtinis intelektas tiesia sintetines minkštas rankas į trapų sapiens kūną, žmogus pagrįstai ima suktis į iki šiol išnaudojamus gyvūnus. Viena iš situacijų, galinti sukelti tokio pobūdžio anti-antropocentristinę dvejonę – MO muziejuje atsidariusi paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.


 

Gaivališki pavasario garsai

Lukas Geniušas, nuotr. organizatorių

Jubiliejinis, 30-asis, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezonas nesiliauja stebinti. Vien per balandžio mėnesį orkestras surengė tris įspūdingus koncertus, kurių metu jubiliejus minėjo altininkas, LVSO altų grupės koncertmeisteris Rolandas Romoslauskas, pristatęs publikai pasaulinę, taip pat jubiliejų švenčiančio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus koncerto altui su orkestru premjerą „Trys mano būsenos“.