Tyrimas per patyrimo prizmę

„Džiugai Open Air“ simpoziumo akimirka, nuotr. V. Paplausko

„BiteVilnius AiR“ rezidencijos organizuojamo „Džiugai Open Air“ savaitgalio simpoziumo idėja pagrįsta Ažuožeriuose, Anykščių rajone, 1988 ir 1989 m. vykusiais pirmaisiais hepeningų festivaliais Lietuvoje, inicijuotais Gintaro Sodeikos. Netoliese esančiame Džiugų kaime, Anykščių rajone, 2016 metais įkurta „BiteVilnius AiR“ erdvė simboliškai aproprijuoja pirmuosius tokio pobūdžio menininkų susibūrimus šalyje, kurie yra ir svarbus menininkės ir meno pedagogės, rezidencijos įkūrėjos Marijos Griniuk tyrimo objektas. Atsispirdama nuo pirmojo tokio performatyvaus, neinstitucinio, menininkų iniciatyva suburto renginio, „BiteVilnius AiR“ rezidencija meta simbolišką iššūkį Lietuvos meno laukui.


 

Trijų moterų troškimai

Miglė Kosinskaitė, „Salvadoro vaikystė“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto

Atrodytų, kad vasara diktuoja savo ritmą – kaskart lėtą ir neįpareigojantį, turintį savotiško žavesio. Leidžiantį individui neįpareigojančiai reflektuoti tikrovę ir galbūt kurti projekcijas į ateitį. Ne tik dvasiškai, bet ir kūniškai pasinerti į troškimus. Tokios mintys kilo aplankius Palangos „Ramybės“ galeriją, kurioje veikia trijų menininkių atskiros parodos – tapytojos Miglės Kosinskaitės, tekstilininkės Eglės Gandos Bogdanienės ir Paryžiuje gyvenančios menininkės Rūtos Jusionytės.


 

Miniatiūriniai Vytauto Kuso fragmentai

Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės

Nuo šių metų gegužės 25-osios pačiame Palangos centre (Vytauto g. 110) veikia dailininko ir poeto Vytauto Kuso lauko paroda – instaliacija „Miniatiūrų pasaulis“. Vytautas Kusas Lietuvą stebina sukūręs mažiausio dydžio smuiką, knygą, gitarą, stalą ir kėdę prie jo, nutapęs netikėčiausios formos paveikslą-rutulį, ilgiausią miniatiūrą ir sumušęs kitus rekordus. Šįkart jo objektas – Lietuvos šimtmečio paminėjimui skirta speciali mini galerija.


 

Kelionė po žvaigždynus

Spektaklio „Signalai“ plakatas, nuotr. Meno ir mokslo laboratorijos

Rugpjūčio 8 d. naktį Meno ir mokslo laboratorija žiūrovams pristatė atmosferinio dangaus stebėjimą – radijo teatro spektaklį „Signalai“. Mediniais laiptais užlipus į renginio vietą, akims dar pilnai nepripratus prie tamsos, pasitiesi pledą šalia kitų susirinkusiųjų ir atsigulęs ant nugaros lauki, kol prasidės ekskursija. Po žvaigždynus ir galaktikas. 


 

Kai pasiduodama destrukcijai

Ieva Šukytė 2018-08-09
„Karštos vasaros naktys“

Karštomis vasaros dienomis paskutinis dalykas apie kurį galvojama yra kino teatras. Tačiau taip nutiko, kad į jį atkeliavo kaip tik joms dedikuotas filmas „Karštos vasaros naktys“. Režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Elijaho Bynumo debiutinis filmas tyrinėja mažo miesto gyventojų atostogų gyvenimą ir į jį užklydusio jaunuolio likimą.


 

Performuoti peizažus ir ne tik

„Perfor(m)uoti peizažai“, nuotr. L. Skeisgielos

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje veikia paroda „Perfor(m)uoti peizažai“, kurioje menininkai iš Lietuvos, Slovėnijos ir Vokietijos pristato žmogaus santykį su gamta pasitelkdami konkretų – Kuršių Nerijos – kraštovaizdį. Šis projektas įgyvendinamas performatyviai ir interaktyviai įtraukiant peizažą kaip parodos objektą ir subjektą tuo pačiu metu: laužant jo ribas, atveriant netikėtus skerspjūvius, atliekant su juo performansą, tyrimą, stebėjimą, bandymą, o svarbiausia – keičiant nusistovėjusį požiūrį į gamtą.


 

Audriaus Gražio darbuose – nepakeliama būties lengvybė

Audrius Gražys, „Šiaurės jūra“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės

Palangos viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininko Audriaus Gražio tapybos darbų paroda „Vaizdai“. Apžvelgiant parodą, kūriniai nejučia leidžiasi apibūdinami kaip nepakeliamai lengvi: drobėse užfiksuota būtis, atrodo, jose tik ir esti dėl savo lengvumo, slepiančio nepakeliamą prasmės, laiko, gyvenimo svorį.


 

Profesionalūs debiutantai

Gabrielė Vingraitė, „Pasivaikščiojimas heterotipija“, nuotr. autorės

Pirmą kartą fotografijos konkurso „Debiutas“ paroda buvo surengta 1976 metais ir nuo to laiko savo karjerą būtent šiuo žingsniu pradėjo ne vienas dabar jau Lietuvoje žinomas foto menininkas. Parodos katologo teksto autorė Aistė Kisarauskaitė „Debiutą“ pavadino raketiniu poligonu, kuriame sėkmingai pakilti gali visuomenei iki tol mažiau žinomi autoriai. Šiemet konkursui buvo pateikti 3768 darbai, kuriuos 53 skirtingose šalyse sukūrė 342 autoriai, 11 iš kurių buvo pakviesti į finalinę parodą.  


 

Gėlių kapinės. Monte Vettore

Monte Vettore, nuotr. P. Šliaupos

Paulius Šliaupa dalijasi įspūdžiais ir vaizdais iš rūke ir sniege skendinčio Monte Vettore.


 

Vidujybės skerdynių formulė šokio seanse kine

„Klimaksas“, 2018

Argentiniečių režisierius Gasparas Noé šiemet vėl šliūkšteli šalto vandens stiklinę veidan ir kviečia kvestionuoti dar vieno savo cinéma du corps ėminio (a)moralumą. „Klimaksas“ (Climax, 2018), naujausias režisieriaus nyris į uždraustąją kūno kulto zoną – per dvi savaites sumodeliuotas raudona monochromija blyksintis meistriškas dirbinys su būriu neprofesionalių aktorių, sukviestų iš buržujiškų paryžietiškų madingų vakaronių ir „YouTube“ mokomųjų šokio klipų.


 

Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas

Adelė Liepa Kaunaitė, „Obuolių matuotojas", 2018, nuotr. V. Nomado

Galerijoje „Aidas“ vyksta asmeninė tapytojos Adelės Liepos Kaunaitės paroda „Prabangus kinas iš mėnulio“. Jos tapyba, tiesa, ir pati autorė, man visuomet atrodė lietuviško siurrealizmo grynuolis. Ši paroda suteikė puikią progą pabandyti pasiaiškinti, ką tiksliau turiu omenyje tai teigdama ir savo samprotavimais pasidalinti su skaitytojais.


 

Ar tikrai verta bijoti?

„Baimė“, nuotr. iš Kauno kamerinio teatro archyvo

Kauno kameriniame teatre įvyko karštų aktualijų spektaklio premjera pagal Falko Richterio kūrinį „Baimė“. Spektaklis pasakoja apie baimes ir destrukcijas, kurios nukreiptos į kitą ir į patį save. Kokias baimes narplioja jaunieji kūrėjai? Bandyta aprėpti daug aktualių temų – netradicinė orientacija, emigracija, kitataučiai Lietuvoje, Dievas, baimė būti savimi ir priimti kitokį.


 

Toks semipankiškas tapybos reikalas

Paroda „Reikalas toks“, Alexei Gordino kūrinys, nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės

Buvusiame policijos komisariato pastate (Kosciuškos g. 8) buvo pristatyta keturių jaunų Lietuvos ir Estijos tapytojų paroda „Reikalas toks“. Parodos dalyvių Kazimiero Brazdžiūno, Ramintos Blaževičiūtės, Alexei Gordino ir Polyrabbit. Duplicate (Ina Šilina ir Darius Jaruševičius) kūrybą sieja ironiško figūratyvo raiška.


 

Naujosios technologijos muziejininkystėje. Valstybės pažinimo centro atvejis

Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. iš Valstybės pažinimo centro archyvo

Šiuolaikinė muziejininkystė vis dažniau įsitraukia į visuomenės tendencijas, darosi moderni ir atliepianti aktualijas. Tam, kad lankytojas būtų sudomintas ir suintriguotas, muziejams reikalinga nuolatinė kaita, atvirumas ir įvarios pagalbinės priemonės. Viena jų – naujosios technologijos. Lietuvoje jos itin plačiai pritaikytos Valstybės pažinimo centre.


 

„Spengla“ – raktas į lietuvių liaudies klodus

„Spengla“, nuotr. T. Tereko

Šiais metais minint 100-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines turime galimybę lankytis gausybėje renginių, skirtų pristatyti ir puoselėti lietuviškosios kultūros klodus. Ne išimtis ir birželio 21-ąją dieną įvykusi erdvinės muzikos veiksmo „Spengla“ premjera, sukvietusi klausytojus į Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų“ fabriko erdves.


 

Vienos filharmonijos debiutas Vilniuje

Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.

22-asis Vilniaus festivalis birželio 19-ąją pasibaigė su trenksmu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje susirinkusi tikrų tikriausia minia susižavėjusi stebėjo vieno iš geriausių pasaulyje orkestrų, Vienos filharmonijos, debiutą Lietuvoje.


 

Bonum urbis

Matas Janušonis, „Plokščias varpas“, nuotr. Vyto Nomado

Garsai, linijos, spalvos... Gamta nekenčia tuštumos. Miestas irgi. Šiuolaikinio meno galerijoje TSEKH atidaryta jaunųjų kūrėjų kartos paroda „< 35“, pristatanti devynių autorių, kuriančių įvairiose medijose, darbus, sprogdina baltas sienas, žiūrovų ausų būgnelius ir įsuka lyg karuselė, priverčianti greitai pamatyti, kokia įvairovė kiekvieną mūsų išties supa.


 

Pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu

Paroda „<35“, nuotr. Vyto Nomado

Suprasti, kas esi, padeda aplinkos stebėjimas. Kad ir kokioje terpėje suktumeisi, didumą jos sudaro bendraamžiai – klasės draugai, aukštųjų mokyklų bendruomenė, bendradarbiai. Nagrinėdamas juos, iš tiesų filtruoji save. Suvokti konkretesnę savo kartos aplinką – jaunųjų Lietuvos menininkų lauką – sumanė skulptorė Greta Skamaročiūtė ir meno istorikė Karolina Rimkutė. Surinkti įvairūs statistiniai duomenys turėtų vaizduoti šios kartos portretą. Kur link krypsta Lietuvos menas, kokie yra jos menininkai ir kaip jie save formuoja.