Pokalbis su Leninu apie „Laisvę“

Agnė Taliūtė 2017-11-11
Tatzu Nishi, „Butas Nuomai“ (2017), nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės

Įpusėjus 11-ajai Kauno bienalei, nagrinėjančiai paminklo (ne)galimybės klausimus, nutariau pakalbinti ne jos kuratorę Pauliną Pukytę, kurios interviu jau apstu, o kitą, šiek tiek mažiau dominuojančią šioje bienalėje, bet ne ką mažiau pažįstamą bei artimą Kaunui ir Lietuvai asmenybę – Leniną. Šiuo metu bolševikų partijos vadovas, Spalio Revoliucijos lyderis reziduoja Kaune, Laisvės al. 50 D-3, specialiai jam japonų menininko Tatzu Nishi išnuomotose apartamentuose – kūrinyje „Butas Nuomai“ (2017).


 

Minimaliai apie minimalią parodą

Tomas Ivanauskas, paroda „Minimal“

Galerijoje „Akademija“ vyksta Tomo Ivanausko fotografijų paroda „Minimal“. Parodos pavadinimas bei trumpas aprašymas iškart deklaruoja, kad pagrindinis akcentas yra tiesiog vizualus gerėjimasis, akies džiaugsmas. Vadinamasis „menas menui“. Visgi parodos plakatas pasitinka su fotografija, užfiksavusia varžtą baltoje sienoje. Ji sufleruoja, kad ir kiti parodos objektai nėra tik neaiškūs formos ar šviesos žaismai.


 

Muzikinės padangės paukštis

Linas Balandis ir choras „Polifonija“. Nuotr. Julijos Kot.

Ornitologai pristato penkias balandžių rūšis, gyvenančias Lietuvoje, tačiau jie nė neįtaria, kad muzikos padangėje skraido ir savo veikla džiugina dar vienas Balandis, vardu Linas: mąslusis, tvirtu mostu, jautria klausa ir interpretacijos tikslumu pasižymintis chorvedys, būsimas meno daktaras, teoretikas ir pedagogas Linas Balandis.


 

Judėjimo eksperimentai

„State of flow: Identity“, nuotr. L. Vansevičienės

Menų spaustuvėje debiutavo eksperimentinis šokio spektaklis „State of flow: Identity“. Tai, kad kūrėjai neįstatė spektaklio į konkretaus stiliaus rėmus ir jį įvardino kaip eksperimentinį – nudžiugino. Idėjos autorė ir choreografė Agata Pečiul bėga. Bėga ir jos kūrybinė komanda. Bėga su kliūtimis, tačiau nesustoja. Šis bėgimas orientuotas ne tik į save, bet į tai, nuo ko reikia pabėgti: nuo į(si)pareigojimų, taisyklių, standarto ir primestinio triukšmo.


 

Maišelis atminčiai

Jenny Kagan, „Didžioji akcija", nuotr. M. Krikštopaitytės

Apie poreikį išgirsti, klausyti ir suprasti atmintį kalba vienuoliktoji Kauno Bienalė. Parodoje „Yra ir nėra“, kuruotoje Paulinos Pukytės, atminties (ne)paminklai kalba apie skaudžius, tačiau vertus prisiminimų įvykius ir gyventojus. Toks yra ir Jenny Kagan kūrinys „Didžioji akcija“. Tai atminties kūrinys, skirtas gydyti ir gaivinti prisiminimus, kurie yra visiškai ištrinti.


 

Šarūno Barto metamorfozė ir jo objektyvo taikiniai

Šarūnas Bartas, „Kerčės pusiasalis, Krymas. 2001"

Šį rudenį Prospekto galerijoje pristatyta nauja, iš retrospektyvinių kadrų sudėliota Šarūno Barto dokumentinė juosta „Keletas iš jų“. Neapsigaukite tikėdamiesi pamatyti naują, kino teatruose dar neanonsuotą Barto filmą tiesiai iš ritės. Tiesą pasakius, tai sustingdytų kinematografinių vaizdų serijos, sudarytos iš parengiamojo etapo filmavimams, kurios iškabintos horizontaliomis tiesėmis, juosiančiomis galeriją.


 

Nepatogus kinas. „Dingusio atvaizdo“ beieškant

„Dingęs atvaizdas“

Filmą „Dingęs atvaizdas“ buvo galima pamatyti festivalyje „Nepatogus Kinas“. Režisieriaus Rithy‘io Pahno kūryba pasirinkta kaip retrospektyvos tema šių metų festivaliui. R. Pahnas savo filmuose nagrinėja bei pasakoja asmenines istorijas apie Kambodžoje vykusį genocidą. Autoriaus kūrybai būdingi dokumentikoje retai sutinkami elementai: dažnai kalbama eilėmis, diskurso kūrimui naudojami ne tik archyviniai kadrai, bet ir molinės figūrėlės, skraidantys objektai ir kt.


 

Dar kartą apie filmą „Šventasis“

Justas Drakšas 2017-10-25
„Šventasis“

„Šventasis“  viešojoje erdvėje nuo pat pirmojo pasirodymo „Kino pavasaryje“ ir ypatingai pastaruoju metu susilaukė daug kritikos bei liaupsių. Dažnai aptariamas vaidybos atitrūkimas nuo nepageidaujamo teatrališkumo, neišpildyta Jėzaus siužeto linija, filmo perteikiamos Lietuvos provincijos realijos, kiek dokumentinį primenantis realistinis jo pobūdis. Tačiau rečiau susilaukiama techninės pusės analizės, kuri, mano manymu, ir išskiria jį iš lietuviško kino konteksto.


 

Jubiliejus su trenksmu

„Instant Composers Pool Orchestra“, nuotr. T. Tereko

Šiųmetis „Vilnius Jazz“ pasitiko jau trisdešimties metų sukaktį. Dar prieš renginį jo sumanytojas ir puoselėtojas Antanas Gustys sakė, jog šiemet festivalio tikslas tas pats – tęsti savo pradėtą misiją pristatyti ryškiausius pasaulio atlikėjus, formavusius bei tebeformuojančius šiuolaikinio džiazo sampratą. Ir išties, scenoje pasirodę muzikantai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Švedijos, Olandijos, Islandijos bei Lietuvos tarytum paliudijo, kiek skirtingas, įvairiakryptis yra šiandienis džiazas.


 

Tarp Boscho pragaro ir „Lokio“ žvėries

„Lokis“, nuotr. D. Matvejevo

Rugsėjo viduryje Nacionaliniame dramos teatre pasirodė naujas režisieriaus Łukaszo Twarkowskio spektaklis „Lokis“, parengtas pagal Prospero Mérimée kūrinį „Lokys“. Spektaklyje  susipina Vito Luckaus, Bertrando Cantat istorijos, kurias jungia tik vienas dalykas – Lietuva. Paraleliai spektaklio istoriją pasakoja scenografo Fabieno Lédé ant scenos pastatytame kambaryje pakabinti Hieronymo Boscho paveikslai.


 

Kūnu kūną jausti

Kauno šokio teatro „Aura“ ir „Bodytalk“ spektaklis „Glück / Laimė \ Счастье“, nuotr. S. Baturos

Rudenį kiekvieno miesto (o ypač didmiesčių) kultūrinis gyvenimas atbunda iš vasaros snaudulio. Vienas pirmųjų Kauno miestą žadiną ir importiniais spektakliais apipila Kauno šokio teatras „Aura“ ir jų organizuojamas Tarptautinis šokio festivalis „AURA 27“. Festivalio organizatorių komanda dirba taip, jog bemaž kiekvienas čia apsilankęs gali atrasti kažką savo skoniui ar poreikiams.


 

Aistra tobulumui

„Kapulečiai ir Montekiai“, nuotr. iš LNOBT archyvo

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vis nustebina publiką naujais darbais. Besibaigiantis 2016 – 2017 metų sezonas birželio 9 dieną publiką pakvietė į Lietuvoje dar nestatytą bel canto genijaus V. Bellini operą „Kapulečiai ir Montekiai“. Naująjį, 98-ąjį, sezoną teatras taip pat pradėjo šia opera.


 

Džiugas Kunsmanas: „Teatras, šokis ir cirkas man yra kalbos, kuriomis aš bendrauju“

Džiugas Kunsmanas, nuotr. Glasses'n beard photography

Aktorius ir šokėjas Džiugas Kunsmanas nuo spalio mėnesio pradėjo studijuoti šiuolaikinio cirko mokykloje Italijoje. Dvidešimt trijų metų vaikinas tapo pirmuoju lietuviu, išvykusiu mokytis cirko paslapčių iš vieno garsiausių cirko režisierių Roberto Magro. Apie kūrybinį kelią, jį sužavėjusį šiuolaikinį cirką ir ateities planus su Džiugu kalbamės išvakarėse prieš jam išvykstant į Italiją.


 

Dėkui už muzikines dovanas!

Monika Sokaitė 2017-10-04
V. Augustinas ir choras „Vilnius", nuotr. D. Matvejevo

Kalbant apie lietuvišką chorinės muzikos repertuarą – jis platus: nuo Juozo Naujalio iki Jono Jurkūno. Ar viskas yra lobis chorinės muzikos repertuaro skrynioje? Ne. Tačiau, kalbant apie šį kontekstą bene labiausiai ryški Lietuvos choro padangės žvaigždė ir šviesulys yra kompozitorius, dirigentas, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Vaclovas Augustinas, kuris iš esmės ir suformavo mano „naują“ požiūrį ne tik į chorinę muziką, bet ir į chorinę kultūrą bendrąja prasme.


 

Nepakartojama būtybė Tilda Swinton

Ieva Šukytė 2017-09-30
„Karavadžas" (1986)

Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatoma programa „Pasimatymai su Tilda", atskleidžianti aktorės Tildos Swinton įvairiapusiškumą ir rodanti darbus dokumentinio kino srityje. Šią proga kviečiame atrasti netikėtumų pilną aktorės biografiją ir susipažinti su aktorės vaidmenimis, sukurtais autoriniame ir komerciniame kine. 


 

Tapatybės paieškos transformacijose

Laura Šimkutė 2017-09-30
Spektaklis „Trans Trans Trance“, nuotr. T. Ivanausko

Rugsėjo 26 dieną Oskaro Koršunovo teatre Gintaro Varno auklėtinė Kamilė Gudmonaitė kartu su bendrakursėmis aktorėmis Jovita Jankelyte, Dovilė Kundrotaite ir Adele Šuminskaite pristatė spektaklį „Trans Trans Trance“, kuris, iš pradžių turėjęs plėtoti moterų temą, evoliucionavo į spektaklį, kurį būtų galima priskirti queer kategorijai.


 

Rudens divertismentas tango ritmu

Ignotas Vilkas 2017-09-28
Vilniaus arsenalas

Šiltą ir jaukiai nuteikiančią rugsėjo 24-osios popietę kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ atidarė savo naująjį koncertų sezoną. Šį kartą fleitistė Laima Šulskutė, altininkas Rolandas Romoslauskas ir pianistas Sergėjus Okruško publikai pasiūlė pasiklausyti retai Lietuvoje atliekamų Astoro Piazzollos kūrinių.


 

„Kodėl mums nesukūrus filmo apie Johną?

Ieva Šukytė 2017-09-26
„Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai"

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiais metais rodo specialią programą „Pasimatymai su Tilda". Vienas šios programos filmų – „Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai" – pasakoja apie dailės kritiką ir rašytoją Johną Bergerį bei jo gyvenimą paskutiniaisiais metais Prancūzijos Alpių kaimelyje Kensi. Apie filmą ir Johną Bergerį kalbamės su vienu iš keturių filmo režisierių Colinu MacCabe.


 

Ekskursantas Aurimo Eidukaičio parodoje

Aurimas Eidukaitis, „3D premjera", nuotr. M. Valatkaitės

       –    Šioje salėje pamatysite Aurimo Eidukaičio tapybos parodą, – rugsėjo mėnesį įžengdamas į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus antro aukšto galeriją pristatytų gidas lankytojų grupei. Apibendrintai pasakotų, kad vienuose Aurimo Eidukaičio kūriniuose matomos renesanso tapybos savybės, kituose – baroko bruožai. Gidas patikslintų, kad realizmas menininko naudojamas kaip išraiška, o štai kūrinių turinys pagal objektų suderinamumą – siurrealistiškas.


 

Klasikinės ir sakralinės liaudies muzikos jungtis

Šv. Jokūbo festivalis

Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje rugsėjo 13 d. nuskambėjo VII-ojo tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio koncertas „Jo valia“. Pirmą kartą per septynerius festivalio gyvavimo metus jame dalyvavę Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras ir orkestras koncerto programoje įprasmino tarptautinės choro ir instrumentinės muzikos bei lietuviškos tapatybės junginį.