Asmenybės, reiškiniai ir aiškūs tikslai. Kauno perspektyva VDDF

Pasaulis priklauso man

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis Kaune pristatė dalį sostinėje rodytų filmų. Aptarsiu keturis filmus, kuriuose plėtotos meninės kūrybos – tiek profesionalios, tiek mėgėjiškos: eksperimentinės, virtualios ar pogrindinės – tema. Taip pat aptarsiu ir dar vieną filmą, skirtą įtemptam, įtraukiančiam susitelkimui į žmogaus psichologines ir fizines galimybes.


 

Festivalis „Mažeikiai 2018“ įgavo pagreitį

Vokietijos jaunimo simfoninis orkestras, nuotr. šaltinis Mažeikių meno festivalis

XII meno festivalyje „Mažeikiai 2018“ publikai buvo pristatyta ne tik laiko patikrintų žymių kompozitorių muzika, bet ir pasaulinė premjera – Artūro Mikoliūno simfoninis kūrinys. Programą pristatė Vokietijos jaunimo simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Vilmanto Kaliūno. Nors Vokietijos jaunimo simfoninio orkestro jauniausiam atlikėjas 14-kos, o vyriausias 20-ties metų, profesionalumas, gilus įsiklausymas į kiekvieną muzikinį garsą ir glaudus bendradarbiavimas su orkestro vadovu buvo aiškiai girdimas nuo pat pirmųjų koncerto garsų.


 

Priešpriešų susijungimas

Andrius Erminas, parodos „Žmogiškasis faktorius. Kūnai“ eksponatai, nuotr. autoriaus

Vilniuje, (AV17) galerijoje, iki spalio 9 d. turime galimybę aplankyti skulptoriaus Andriaus Ermino parodą simboliniu pavadinimu „Žmogiškasis faktorius. Kūnai“. Tai – tęstinė autoriaus plėtojamos temos „Žmogiškasis faktorius“ paroda, apmąstanti žmogaus, aplinkos, buities ir jo kūrybos santykius.


 

Sugrįžimas su vargonų gaudesiu

„Konzerthausorchester Berlin", nuotr. Marco Borggreve

Pamažu įsibėgėjantis klasikinės muzikos sezonas ruošiasi šildyti taip pat puikiai, kaip visada. Jubiliejiniais 100-mečio nepriklausomybės metais ypač suaktyvėjo mainai, kuriais galime džiaugtis girdėdami Berlyno „Konzerthausorchester“, kuris šiuo metu skaičiuoja daugiau kaip 60 metų siekiančią koncertavimo patirtį. Neeiliniu įvardintas ir labai lauktas koncertas rugsėjo 26-tąją sulaukė absoliučiai pilnos salės klausytojų.


 

Fokstrotas su mirtimi

„Fokstrotas“

Gerus filmus geriau atrasti vėliau, negu niekada. Neseniai Skalvijos kino teatre rodytas šių metų „Kino pavasaryje“ pristatytas lenkų kilmės žydų režisieriaus Samuelio Maozo filmas „Fokstrotas“. Filmas Venecijos kino festivalyje buvo apdovanotas Didžiuoju prizu, surinko daugybę kitų festivalių apdovanojimų. Tai antrasis vaidybinis Maozo filmas, kuris, kaip ir pirmasis, buvo įkvėptas asmeninės dalyvavimo Izraelio ir Libano kariniame konflikte patirties.


 

Tapti geto dalimi

„Getas“, nuotr. D. Stankevičiaus

Režisieriui Gintarui Varnui, su teatru „Utopia“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastačiusiam spektaklį „Getas“, pavyko getą suvokti kaip neatsiejamą nuo šiandienos. Čia į teatrinį įvykį žvelgta kaip į individo gyvenimą – žiūrovas nejučia tampa geto dalimi arba siekia jį sugriauti.


 

Nepaprastas susipažinimas su nikelharpa

Didier François, nuotr. šaltinis wikipedia.org

Rugsėjo mėnesį Vilniaus koncertų salėse karaliauja 28-asis Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, kuris savo klausytojams nepaliauja siūlyti vieno muzikinio siurprizo po kito. Šio penktadienio vakarą vilniečius į įspūdingą Valdovų rūmų koncertų salę masino ir traukė Lietuvoje dar nematytas senovinis instrumentas liežuvį pamankštinti reikalaujančiu pavadinimu – nikelharpa (šved. nyckelharpa).


 

Viduramžiško skambesio prisiminimas

Vokalinis ansamblis „Jerycho“, nuotr. šaltinis jerycho2013.tumblr.com

Festivalio „Banchetto musicale“ koncerte „Vox nostra“ skambėjo įvairių tipų organumai. Juos atliekant buvo demonstruojamos viduramžių sakraliosios vokalinės muzikos skambesio platybės, gerai aidinčios giliuose Pranciškonų vienuolyno bažnyčios skliautuose.


 

Šviesos fenomeno apmąstymai. Didingumas ir deprivacija

James Turrell, „Tewlwolow Kernow", 2013, nuotr. šaltinis jamesturrell.com/

Šviesa mistiška, paslaptinga, ji – didingumo apraiška, todėl ją siejame su Dievo sąvoka. Anglų kalboje dažna frazė to see the light, reiškianti kelio į Dievą radimą. Ėjimas į šviesą virsta Dievo paieškomis, kurias bandoma išreikšti tekstais, atvaizdais, dainomis, ritualais.

Sensorinė deprivacija – tai vienas stipriausių poveikių, kuriuos gali sukelti šviesa. Deprivacija – nepriteklius, trūkumas, netektis. Šviesa gali būti panaudota padėti žmogui, kaip terapija, būdas pažadinti vidinį balsą. Tokio panaudojimo pavyzdys būtų menininko Jameso Turrellio darbai.


 

Neracionalus žmogus

Diogo Evangelista, „Besisukantis ratas"

Į Diogo Evangelistos kuriamą erdvę įslinkęs stebėtojas, susidūręs su iš tamsos išnyrančia blizgančia humanoido galva, stebinčia ateivius, gali pasijusti lyg būtų įžengęs į savarankiškai funkcionuojančio organizmo vidurius. Heterotopinė erdvė talpina žėrėjimu geismą žadinančius pusiau robotų skeletus, mirksinčiame televizoriuje dirbtinai gestikuliuojantį primatą, videodarbus, ruošiančius kelionei į kosmosą ir iš Šiuolaikinio meno centro skulptūrų kiemo sklindantį LED’inį saulėtekį.


 

Ingos Likšaitės kvietimas džiaugtis

Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės

Antano Mončio namuose-muziejuje veikia dailininkės, tekstilininkės Ingos Likšaitės solo paroda „Bangos. Kvietimas džiaugtis“. Menininkė pristato aštuoniolika 2005–2016 m. sukurtų įvairaus pobūdžio tekstilės kūrinių: nuo mišria technika atliktų veltinių eksperimentų, ant drobės ar lino siūtų eskizų iki tarptautinėse parodose pripažintų skaitmeniniu siuvinėjimu sukurtų darbų.


 

Šviesos fenomeno apmąstymai. Vaizduotė ir didingumas

Paulius Šliaupa, „Regėjimo lenta", 2015

Kiekvienas suvokėjas išgyvena skirtingas didingumo patirtis, kurios palieka skirtingą įspaudą jo sąmonėje ir vaizduotėje. Vėliau, transformuojant šias patirtis į meno kūrinius, jos vėl įgauna dalelę to universalumo, neįvardijamos laisvės. Mano – tapytojo – kūryboje glaudžiai persimaišo šviesa, vaizduotė, pojūčiai, didingumas ir atminties temos, todėl nagrinėsiu jas kaip glaudžiai susijusias, kuriančias vientisus derinius.