Jei kabinu ant sienos, vadinasi tai menas

Ikea instrukcija, kaip prisiklijuoti paveiklą prie sienos, nuotr. šaltinis ikea.lt

Modernus ir šiuolaikinis menas – tikras nesusipratimas. Suprantamas menas – tai, ką tautiečiai gausiai perka ir kabinasi savo namuose. Pažvelkime tiesai į akis. Populiariausia Vilniaus galerija (cha, jau pats populiarios galerijos išsireiškimas skamba kaip oksimoronas), prekiaujanti namų dekorui skirtais paveikslais, yra „Ikea“.


 

Jie ateina Helverio

„Helverio naktis“, nuotr. E. Sabaliauskaitės

Gruodžio 11d. Menų spaustuvėje svečiavosi Klaipėdos Jaunimo teatras ir lauktuvių vilniečiams atvežė Valentino Masalskio režisuotą spektaklį „Helverio naktis“. Režisieriaus sprendimas dirbti su šia drama nestebina – ji kelia šiandien aktualias temas. Valandos su puse trukmės kūrinys – nuoširdaus žmogiškumo ir absoliutaus antihumaniškumo susidūrimas.


 

Dviejų Korėjų nesusijungimas

Spektaklio „Dvi Korėjos“ plakatas

Susitikime su režisieriais, kuriame dalyvavo Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus ir Eimuntas Nekrošius, buvo išsakyta mintis, kad jaunieji teatro režisieriai nekuria madų, o jomis seka. Drįsčiau paprieštarauti šiai užkietėjusių teatro vilkų minčiai ir pareikšti, kad šiuo metu lietuviškojo teatro miškuose lizdus ima sukti tikrai įdomi režisierių karta. O Gintaro Varno auklėtinė Kamilė Gudmonaitė yra bene viena perspektyviausių šios kartos atstovių, turinti daug potencialo gan greitai tapti naujų teatro madų kūrėja.


 

Besmegenizmas

Rasa Jančiauskaitė dalinasi kalėdinio vartotojo portretu.


 

Apie nemokšiškai žaginamą teatrą

Nieko 2018-12-20
„Hamletmachine“, nuotr. iš Artūro Areimos teatro archyvo

Šiandien „Kably“ žiūrėjau Artūro Areimos pastatytą Heinerio Müllerio „Hamletmachine“ ir net nežinau, nuo ko pradėti. Pasirodo, galima pastatyti spektaklį, kuris būtų mažiau nei nieko. Kuris būtų mažiau nei perskaitymas.


 

Apie atvirą kūrybą, nekantrumą ir bandymus iš naujo pažinti kasdienę tikrovę

Juta Pranulytė 2018-12-17
Viktorija Damerell, nuotr. E. Staniulevičiūtės

Viktoriją Damerell sutikau prieš mėnesį, kai Kompozitorių namuose ji pristatė savo ir Gailės Griciūtės bendrą darbą ­­– garso instaliaciją „Akių gimnastika“. Tądien Viktorija vaišino lęšių troškiniu ir vynu, bei kvietė apsilankyti už kelių dienų atsidarysiančioje parodoje „Kasablanka“. Mes pasikalbėjome.


 

Moteris ir kūryba

Moters ir kūrybos komplikuoti santykiai Rasos Jančiauskaitės vizualiniame akiratyje.


 

Talino „Juodųjų naktų“ akcentai

Ieva Šukytė 2018-12-14
„Yung"

Lapkričio 16 – gruodžio 2 d. Taline vyko didžiausias Baltijos šalių kino festivalis „Juodosios naktys“, kuriame šiais metais pagrindinius prizus laimėjo Rubénas Mendoza, Margaux Bonhomme, Marija Kavtaradzė ir Jaanis Valkas.


 

Psichai ir turi bendradarbiauti su psichais

„Namas, kurį pastatė Džekas“

Pasipiktinusios publikos replikos Kanuose, išspyrusios festivalio persona non grata Larsą von Trierą lauk prieš septynerius metus, kai jis vienoje konferencijoje prisipažino simpatizuojąs Hitleriui, metė dar vieną akmenį į jo „žudikas esti manyje“ daržą. Tema du jour – „Namas, kurį pastatė Džekas“.


 

Kaip lankyti MO

Apie MO muziejaus lankymo ypatumus paišo Žilvinas Bražukas.


 

Nevaikiška baimė

Kristos Kurilionok paroda „Nepatogus trikdymas“, nuotr. Vyto Nomado

Nuogo moters kūno vaizdavimo tradicija, skaičiuojanti kone 500 metų akademinėje tapyboje ir skulptūroje, šiuolaikinių menininkų darbuose vis labiau tolsta nuo pastangos reprezentuoti idealumą, istorinio laikmečio suformuotą tobulų proporcijų kanoną. „Krematoriume“ duris atvėrusioje parodoje „Nepatogus trikdymas“ menininkė Krista Kurilionok drąsiomis ir ironijos nestokojančiomis formomis reflektuoja moteriškumą kaip dar vieną iliuzinę tapatybę „post-tiesos“ pasaulyje.


 

Lapkričio kronikos

Rasa Jančiauskaitė rubrikoje #Pabarstukai apibendrina, koks buvo lapkričio mėnuo.


 

Gaidos laiko juostoje

Laurie Anderson, nuotr. D. Matvejevo

Paskutines dienas skaičiuojantis ruduo išsiskyrė vasaros mėgdžiojimu, sukėlusiu siurrealistinius atgalinės laiko tėkmės pojūčius. Vos spėjus perprasti šią naują būseną, ji traukiasi, užleisdama vietą pilkosioms masėms: debesų, šaltojo sezono paltų, skėčių... Tik taip nutiko, kad pilkumą šį kartą taikliai užgožė paraleliai prasidėjęs „Gaidos“ manifestas, skelbiantis laiko tėkmei nepavaldžius aktualiosios muzikos fenomenus. 


 

Absoliučiai vienkartinis akimirkos aktas

Onutė Narbutaitė, nuotr. V. Jurgelevičiaus

„Absoliučiai vienkartinis akimirkos aktas“, – taip savo autorinį kamerinių kūrinių koncertą (lapkričio 7 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje) apibūdino kompozitorė Onutė Narbutaitė. Pati komentuodama kūrinius, jų kontekstus, kompozitorė koncertui suteikė ir dar vieną išraiškingą bei autentišką kūrybos balsą.


 

Būti savimi

„Riba“

Holivudui nenutrūkstamai kuriant filmus, kurie įžvalgesniam žiūrovui vis dažniau kelia „kur aš jau tai mačiau?“ abejonę, į sceną drąsiai žengia Skandinavijos kinas, kuris ir visko mačiusius žiūrovus ekrano akivaizdoje priverčia muistytis kėdėje. Savita estetika, tematika ir turinio gyliu išsiskiriančiai skandinaviško kino tradicijai priskiriamas ir iraniečių – švedų režisierius Ali Abbasis. Naujausias jo filmas „Riba“ (Gräns) atstovaus Švediją 91-uosiuose Oskarų apdovanojimuose, geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.


 

Įžengti į važiuojamąją dalį – pavojinga

Pėstieji prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja turi vengti bet kokių veiksnių, kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Žilvinas Bražukas apsvarsto įvairius variantus, kas dar, be mobiliųjų telefonų, galėtų trukdyti.


 

Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas I

Domas Žeromskas, organizatorių nuotr.

Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ rengėjai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedra organizavo projektą „Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas“, skirtą LMTA studijuojantiems jauniesiems muzikologams bei kitų specialybių studentams. Dalyviai rašė straipsnius apie kurį nors vieną festivalio koncertą. Skelbiame konkurso dalyvių recenzijas.


 

Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas II

Gorilla Mask, organizatorių nuotr.

Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ rengėjai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedra organizavo projektą „Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas“, skirtą LMTA studijuojantiems jauniesiems muzikologams bei kitų specialybių studentams. Dalyviai rašė straipsnius apie kurį nors vieną festivalio koncertą. Skelbiame konkurso dalyvių recenzijas.


 

Audialinės patirtys „Garso teatro“ festivalyje

Juta Pranulytė 2018-11-20
Antano Dombrovskij garso skulptūra, nuotr. BCOR

„Garso teatras“ – tai pirmą kartą ir, pasak rengėjų, ne paskutinį, Lietuvoje vykstantis garso meno festivalis, apjungiantis vaizduojamojo, performanso ir garso meno praktikas. Festivalio organizatoriai Armantas Gečiauskas ir Tadas Stalyga į  Panevėžį sukvietė eksperimentinio garso kūrėjus iš daugelio pasaulio šalių. Čia jiems buvo atvertos teatro erdvės darbų atlikimui ir eksponavimui.


 

„Riboca“. Gelbėjimosi ratą dovanojantis menas

„Sputnik Photos“, „Lost Territories Archive“, 2018

Kai jau buvo ėmęs kankinti nuobodulys, apsilankiau Tarptautinėje šiuolaikinio meno Rygos bienalėje „Riboca“. Ir čia prisiminiau, ką gali menas – suprasti tave ir padėti pačiam suprasti save ir savo aplinką.