<<>>

Vytautas Viržbickas

AUTORIAUS DARBAI:

„Atverkit langus, išleiskite muses"
Instaliacija, kuria bandžiau pasisakyti apie pastovumo ir harmonijos svarbą žmogui.
„Obuoliai"
Tai garso ir šviesos instaliacija, kuria bandžiau kalbėti apie pastangas prisiminti ir iš naujo išgyventi patirtą laiką ir tuometinį išgąsčio pojūtį, kuris aplankė pirmą kartą man mažam nakvojant sodo namelyje.
„Dar dar dar"
Ši instaliacija buvo įgyvendinta mito studijų laikotarpyje. Stengiausi sukurti įsivaizduojamo asmeninio mito scenarijų ir jį pavaizduoti skulptūrine menine kalba.
„Veiksmai ir žodžiai"
Šis triptikas - tai šmaikštus žvilgsnis į moters žavesį vyro akimis.

APIE:

Vytautas Viržbickas
Gimė: 198708 31
Studijos: Vilniaus Dailės akademijoje įgytas skulptūros bakalauro ir magistro laipsnis.

TEIGINIAI, RAKTAŽODŽIAI:

Pagrindiniai uždaviniai, kuriais vadovaujuosi savo kūryboje, tai estetinės pajautos paieškos vizualumo ir metaforinės kalbos santykyje. Suprasdamas kaip rizikinga balansuoti tarp fundamentalių vertybių, tokių kaip, pavyzdžiui, pastovumas, meilė, nuoširdumas ar kitos, skulptūrinėmis instaliacijomis bandau ir vėl jas priartinti prie skubančio žiūrovo žvilgsnio. Tokiu būdu "jausmas", o ne konceptuali išraiška, tampa svarbiausi.

NUORODOS:

 

MENOTYRININKO KOMENTARAS:

 

Vytauto Viržbicko kūrybos laukas susijęs su mitams būdinga metaforine kalba. Kūrybinio proceso ir mito konstravimo panašumas kuria savitą realybę, kur egzistuoja ir veikia per-viršio jėga. Anot Vytauto, „tokia jėga slypi pamatiniuose pasaulio, vadinasi, ir viso to, kas jame egzistuoja, kloduose ir dažniausiai išryškėja kaip destruktyvi, viską ardanti arba iš naujo montuojanti galia“.

 

Menotyrininkė Eglė Mikalajūnė, rašydama apie praėjusio birželio pradžioje galerijoje „Malonioji 6“ vykusią Vytauto parodą, kurioje pristatytos dvi instaliacijos „Atverkite langus, išleiskit muses“ ir „Tada nebuvo kada“, mini linijinį parodos ir kūrinių patyrimą bei pasakojimo svarbą: „Toks parodos patyrimas gali priminti ėjimą gilyn į pasąmonę, kurio metu tvarkingas, tik lengvai deformuotas paviršius suyra ir atskleidžia po juo slypintį chaosą.“ Daugelis Vytauto kūrinių yra savotiškos asmeninės istorijos, asmeninis asmeninių mitų konstravimas, kurį įkūnija jautriai ir preciziškai suvaldyta forma bei atmosfera.

 

Vytauto Viržbicko kūryba jaunojo šiuolaikinio meno kontekste yra unikali tuo, kad menininkas ypač daug dėmesio (ir darbo) skiria materialiai kūrinio formai, plastikai, santykiui su erdve, fiziniam patyrimui ir kūrybiniam procesui. Tačiau ne mažiau svarbi yra ir nematerialioji (emocinė, intelektualioji, atmosferos) kūrinio dalis. Šis dviejų (materialiosios ir nematerialiosios) kūrinio ištakų bei suvokimo galimybių susidūrimas Vytauto kūryboje ypač jautrus, poetiškas ir intelektualiai emocionalus.

 

Danutė Gambickaitė

 

KOMENTARŲ